Teiginiai
Socialiniuose tiksluose plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vakcinuojamos lašišos. Jį lydi prierašas: „Mėgstate lašišą? Tada tai pati sveikiausia žuvis... Buvo iki šiol... Vakcinacija ir jos neaplenkė“(ČIA).
Verdiktas
Tai, kad ūkiuose auginamos lašišos yra vakcinuojamos nėra jokia naujiena, nes tai daroma jau kone du dešimtmečius. Atsakingus institucijos yra patvirtinusios, kad lašišos vakcinacija neturi jokios įtakos žmogaus sveikatai. Ir net priešingai – žuvys yra sveikesnės, nes jose nebėra antibiotikų.
Melo detektoriaus komentaras
Visos Norvegijoje auginamos lašišos, kurių nemažai eksportuojama ir į Lietuvą, yra vakcinuotos. Norvegijos veterinarijos instituto teigimu, šiandieninės vakcinos paprastai gerai apsaugo nuo svarbiausių lašišų bakterinių infekcijų. Skiepai padėjo kontroliuoti ligos, kurios anksčiau sukeldavo didelį mirtingumą, pavyzdžiui, furunkuliozę, vibriozę ir šalto vandens vibriozę.
Apsauga nuo virusinių ligų yra sudėtingesnė, nes žuvims gali pasireikšti su vakcina susijęs šalutinis poveikis, pavyzdžiui, žuvies pilvo sienelės ir visceralinių organų sukibimas. Tačiau vakcinoms tobulėjant, reikiamos injekcijų dozėms mažėjant šalutinis poveikis, keliantis sveikatos problemų žuvims, pasitaiko retai.
Norvegijos veterinarijos institutas pabrėžė, jog vakcinų atsiradimas Norvegijos akvakultūroje labai sumažino antibiotikų suvartojimą, nes iki vakcinacijos visos bakterinės ligos buvo gydomos būtent jais. Gydymas antibiotikais lašišų gamyboje nuo 1987 m. sumažėjo 99 procentais.
Norvegijoje lašišų vakcinos pradėtos naudoti būtent nuo 1987 m. Buvo išbandytos ir naudojamos įvairių tipų vakcinos. Tai vandens pagrindu pagamintos panardinamosios vakcinos, vandens pagrindu pagamintos injekcinės vakcinos ir galiausiai aliejinės injekcinės vakcinos, kurios dabar dominuoja pramonėje. 1997 m. buvo išleista pirmoji šešių komponentų vakcina žuvims, įskaitant infekcinės kasos nekrozės viruso komponentą ir Moritella viscosa komponentą nuo žiemos opų bei trijų tipų vibriozės bakterijų.
Šiuo metu vakcinos nuo žuvų paprastai prieinamos Europoje, Šiaurės Amerikoje, Čilėje ir Japonijoje.
2016 metais Europos vaistų agentūra (EMA) rekomendavo Europos Sąjungoje (ES) suteikti „Clynav“ – DNR vakcinos, skirtos apsaugoti Atlanto lašišą nuo lašišų kasos ligos (SPD), kurią sukelia lašišos alfa viruso 3 potipis, rinkodaros teisę.
SPD yra rimta infekcinė liga, pažeidžianti širdį, kasą ir griaučių raumenis bei galinti sukelti lašišų mirtį. Liga išplito kai kuriose valstybėse narėse, o BPD protrūkiai sukėlė didelių nuostolių ES lašišų ūkiuose.
„Clynav“ yra pirmoji DNR vakcina, kurią rekomenduojama registruoti ES. DNR vakcina susideda iš genetinės sekos, kuri sukelia baltymų gamybą tiesiogiai vakcinuoto gyvūno ląstelėse. „Clynav“ atveju šie baltymai skatina apsauginį imuninį atsaką nuo lašišos alfa viruso 3 potipio, taip užkertant kelią arba sumažinant ligos poveikį, jei žuvys vėliau būtų paveiktos šiuo virusu.
Vakcina buvo išbandyta atliekant gėlo vandens ir jūros vandens tyrimus, kurie parodė, kad injekcija į raumenis sumažina mirtingumą ir su šia liga susijusią žalą širdies, kasos ir raumenų audiniams.
EMA Veterinarinių medicinos produktų komitetas (CVMP), remdamasis išsamiu rizikos aplinkai vertinimu, buvo įsitikinęs, kad bet koks galimas pavojus aplinkai dėl produkto naudojimo lašišoms yra nereikšmingas. Panašiai, kadangi bet kokios vakcinos likučiai po nurijimo greitai suyra virškinimo trakte, komitetas padarė išvadą, kad vakcinuotą lašišą valgyti saugu.
