Teiginiai

Socialiniuose tinkluose platinama vaizdo įrašas ir skelbiama, kad ES deputatas rodo žemėlapį, kuriame matyti, kad šalys, kuriose „skiepijimo rodikliai“ yra didžiausi, dabar tapo šalimis, kuriose yra didžiausias mirčių perteklius (ČIA).

Verdiktas

Vaizdo įraše sudėtinga nustatyti, kokį žemėlapį rodo Europos Parlamento narys, tačiau teigiamas faktas, jog tose šalyse, kuriose daugiausia žmonių paskiepyti nuo COVID-19, dabar fiksuojamas didžiausias mirčių perteklius. Visų pirma, tai paneigia ir statistiniai duomenys, o ir ekspertai teigė, kad nepakanka įrodymų, leidžiančių įtarti vakcinaciją nuo COVID-19 kaip perteklinių mirčių priežastį.

Melo detektoriaus komentaras

Vaizdo įraše žemėlapį demonstruojantis Europos Parlamento narys yra Rumunijoje išrinktas politikas Cristianas Terhesas. Jis teigia: „Tiesiog faktai: 2022 m. liepos mėn. mirtingumo perteklius ES buvo 16 proc. didesnis, palyginti su 2016–2019 m. vidurkiu. Labiausiai paskiepytose ES šalyse mirtingumas dabar yra didžiausias. Ar manote, kad vakcinacija nuo COVID sukėlė daugybę mirčių?“

Eurostato duomenimis, trečiąjį 2022 m. ketvirtį mirtingumas ES liepą ir rugpjūtį, palyginti su ankstesniais mėnesiais, padidėjo iki 17 proc. 2022 m. liepą ES buvo užregistruota 62 000 papildomų mirčių. Tai neįprastai didelis šio mėnesio skaičius. Statistikos analitikai aiškino, kad būtent pernai liepą mirtingumo perteklius gali būti susijęs su vyravusiais neįprastai alinančiais karščiais.

C. Terhesas jau ne kartą pagarsėjo savo kontroversiškais pareiškimais tiek apie koronavirusą, tiek apie COVID-19 skiepus.

Realiai vienintelė tiesa jo žodžiuose ta, kad mirtingumo perteklius Europoje buvo užregistruotas ir 2022 metais, nors didelė dalis įvairių šalių visuomenių jau buvo tinkamai paskiepytos.

Tačiau remiantis statistikos duomenimis, jo teiginys, kad labiausiai paskiepytose ES šalyse mirtingumas dabar yra didžiausias, yra melas. Didžiausias mėnesio mirtingumas, palyginti su 2016-2019 metų tuo pačiu mėnesiu, pernai gruodį buvo Vokietijoje, jis išaugo daugiau nei 30 proc., tačiau Vokietija net nepatenka į labiausiai nuo COVID-19 paskiepytų šalių dešimtuką. Ją lenkia Malta, Portugalija, Ispanija, Italija, Airija, Danija, Suomija, Prancūzija, Belgija, Austrija, o visose šiose šalyse mirtingumas užfiksuotas mažesnis nei Vokietijoje.

Eurostato duomenimis, perteklinis mirtingumas visoje ES 2022 m. gruodį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, smarkiai išaugo ir sudarė 19 proc. Bulgarijoje ir Rumunijoje perteklinių mirčių skaičius buvo nedidelis, labiausiai nukentėjusioje ES šalyje – Vokietijoje – mirtingumas viršijo 37,3 proc.

Nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. ES užfiksavo keturias skirtingas mirtingumo pertekliaus bangas, kurių pikas buvo 2020 m. balandį, 2020 m. lapkritį, kai jis buvo didžiausias ir siekė 40 proc., 2021 m. balandį ir 2021 m. lapkritį.

Perteklinis mirtingumas reiškia mirčių nuo visų priežasčių skaičių, išmatuotą per krizę, viršijantį tą, kuris gali būti stebimas „įprastomis“ sąlygomis. Perteklinio mirtingumo rodiklis tiesiog paima žmonių, mirusių dėl bet kokios priežasties per tam tikrą laikotarpį, skaičių ir palygina jį su ankstesnių metų laikotarpiu, kurio nepaveikė COVID-19 pandemija. Šiuo atveju bazinį rodiklį sudaro vidutinis mirčių skaičius, užfiksuotas kiekvieną mėnesį 2016–2019 m.

Metinis mirtingumo perteklius ES 2020 m. buvo 11,7 proc. didesnis nei 2016–2019 m. vidurkis, o 2021 m. – 13,8 proc. 2022 m. metinis mirtingumo perteklius ES buvo 10,8 proc. didesnis nei 2016–2019 m. vidurkis. Pažymėtina, kad 2020 metais COVID-19 pandemija prasidėjo, o vakcinacija pradėta 2021 metų pradžioje, masine ji tapo metams jau įpusėjus.

Padidėjęs mirtingumas 2022 metais buvo fiksuojamas ne tik ES, bet daugelyje šalių. Tikėtina, kad tai lėmė daugybė veiksnių, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos pasekmės arba įtampa sveikatos priežiūros sistemose, Be to, nuo COVID-19 vakcinų išleidimo 2021 m. sausį šalyse, kuriose skiepų aprėptis yra didesnė, mirtingumas iki šiol buvo mažesnis nei šalyse, kuriose vakcinacija vyko pasyviau.

COVID-19 vakcinų skeptikai ir toliau aiškina, kad dėl padidėjusio mirtingumo yra kalti būtent skiepai. Tačiau paskelbti tyrimai rodo, kad skiepyti žmonės nėra labiau linkę mirti nei neskiepyti žmonės. Todėl ši nuomonė prieštarauja moksliniams įrodymams.

Tyrimai parodė, kad užsikrėtus COVID-19 padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis net praėjus mėnesiams po pasveikimo nuo pradinės infekcijos, o tai gali būti viena iš padidėjusio mirtingumo priežasčių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją