Teiginiai
Žinutė socialiniuose tinkluose: tik 9 proc. Ukrainos pabėgėlių, įsikūrusių Vokietijoje, gyvena jiems skirtuose nakvynės namuose. 74 proc. gyvena privačiame būste, o 60 proc. – nuosavame bute. Įsidarbino kol kas tik 17 proc. pabėgėlių.
Verdiktas
Žinutėje pateikiama netiksli informacija apie tai, kur gyvena Vokietijoje įsikūrę pabėgėliai iš Ukrainos. Aptariamos apklausos duomenimis, 9 proc. pabėgėlių gyvena bendro naudojimo patalpose, 17 proc. – viešbučiuose ir pensionuose, 74 proc. – privačiuose būstuose. Iš privačiuose būstuose gyvenančių ukrainiečių 60 proc. gyvena vieni arba su su savo šeimos nariais, kurie taip pat pabėgo iš Ukrainos. Apklausoje neminima, kiek ukrainiečių gyvena nuosavuose butuose ir ar tokių apskritai yra.
Be to, kalbant apie ukrainiečių užimtumą Vokietijoje užsimenama, kad darbą rado tik 17 proc. iš atvykusiųjų taip sumenkinant įsidarbinusių pabėgėlių skaičių ir nuteikiant esą ukrainiečiai Vokietijoje neskuba ieškoti darbo. Iš tiesų, vietos žiniasklaida šį skaičių skelbia kaip sėkmingą pavyzdį, nes dauguma ukrainiečių nemoka vokiečių kalbos, o tai apsunkina darbo paieškas, be to, apklausa vykdyta rugsėjo – spalio mėnesį, taigi, net 17 proc. apklaustųjų sugebėjo rasti darbą per pusę metų nuo atvykimo į Vokietiją.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose patalpintoje žinutėje iškreipiami Vokietijoje vykdytos pabėgėlių iš Ukrainos apklausos rezultatai, be to, neminimas nei apklaustųjų kiekis nei laikas, kada buvo vykdyta apklausa, todėl rezultatus matantys žmonės gali susidaryti klaidingą įspūdį apie realią pabėgėlių situaciją.
Apklausa, apie kurią kalbama (ČIA), buvo vykdyta šių metų rugsėjo – spalio mėnesiais, taigi, praėjus maždaug 8 – 9 mėnesiams nuo tada, kai į Vokietiją plūstelėjo pirmoji karo pabėgėlių banga. Joje dalyvavo 11 225 apklaustieji.
Socialinių tinklų vartotojai pateikė informaciją apie tai, kokiose patalpose gyvena į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai, tačiau matyti, kad apklausos rezultatai nėra teisingai įvardyti siekiant sudaryti įspūdį, kad ukrainiečiai svečioje šalyje gyvena labai pasiturimai.
Apklausos duomenimis, 9 proc. pabėgėlių Vokietijoje gyvena bendro naudojimo patalpose, 17 proc. – viešbučiuose ir pensionuose, 74 proc. – privačiuose būstuose. Iš privačiuose būstuose gyvenančių ukrainiečių 60 proc. gyvena vieni arba su su savo šeimos nariais, kurie taip pat pabėgo iš Ukrainos. Apklausoje neminima, kiek ukrainiečių gyvena nuosavuose butuose ir ar įsigijusių tokius būstus apskritai yra. Be to, apklausoje bendro naudojimo patalpos neįvardijamos kaip pabėgėliams skirti nakvynės namai.
Žinutėje manipuliatyviai nurodoma, kad nuo atvykimo į Vokietiją darbą rado tik 17 proc. pabėgėlių, siekiant nuteikti, kad ukrainiečiai svečioje šalyje darbo ieškoti neskuba, tačiau tai nėra tiesa. Tyrimo rezultatus paskelbusi Vokietijos migracijos tarnyba tokiu pabėgėlių integracijos lygiu džiaugėsi ir šis skaičius yra įvardijamas kaip labai aukštas atsižvelgiant į tai, kad apklaustieji šalyje buvo tik pusmetį ar šiek tiek daugiau (ČIA). Vertinant pabėgėlių užimtumo lygį svarbu atsižvelgti į daug faktorių – išsilavinimą, buvimo šalyje laiką, profesijos pritaikymą bei vokiečių kalbos žinias.
