Teiginiai


„The New York Times“ pritaria žmogienos valgymui.

Verdiktas


„The New York Times“ publikuotame straipsnyje „A Taste for Cannibalism?“ nėra propaguojama kanibalizmo praktika ir jai nėra pritariame. Straipsnio autoriai analizuoja kanibalizmo temos pasitelkimą kuriant įvairius medijų ir literatūros produktus ir pateikia pavyzdžių, kuriuose šį tema pasitelkiama – Chelsea G. Summers knygą „A Certain Hunger“, TV serialą „Yellowjackets“ ir filmą „Fresh“.

Melo detektoriaus komentaras


Šių metų liepos 25 d. amerikiečių dienraštyje „The New York Times“ pasirodė straipsnis provokuojančiu pavadinimu „Kanibalizmo skonis?“ (angl. A Taste for Cannibalism?“). Oficialioje dienraščio ir portalo „Twitter“ paskyroje taip pat pasidalinta nuoroda į straipsnį ir prierašu [aut. past. – pateikiame prierašo vertimą iš anglų į lietuvių kalbą]: „Kanibalizmas turi savo laiką ir vietą. Kai kurios naujausios knygos, filmai ir laidos rodo, kad tas laikas atėjo dabar. Ar galite tai toleruoti?“.

Tarp Lietuvos socialinių tinklų vartotojų šis įrašas dėmesio sulaukė tik dabar, lapkričio mėnesį. Pasidalinę minėta „Twitter“ žinute vartotojai piktinosi esą „The New York Times“ patvirtina ir pritaria kanibalizmui. Straipsnis taip pat buvo susietas su neva Vakaruose skleidžiama „vabzdžių valgymo propaganda“.

Iš tiesų, panašios žinutės – tik dar vienas bandymas sugadinti Vakarų šalių reputaciją, vaizduojant jas šlykščiomis, atsilikusiomis ir barbariškomis. Panašių žinučių tiek apie neva žmonėms per prievartą brukamą vabzdžių valgymą, tiek apie neva kanibalizmo propagavimą ir populiacijos pratinimą prie tokios mitybinės ateities buvo ir anksčiau, „Melo detektorius“ apie tai jau rašė ČIA ir ČIA.

Tuo tarpu „The New York Times“ publikuoto straipsnio antraštė ir jo pristatymas „Twitter“ tinkle panaudotas manipuliacijos tikslais. Jais pasidalinę vartotojai arba patys neperskaitė minėto straipsnio, arba tikėjosi, kad kiti, pamatę šias žinutes, jo neperskaitys ir nesupras, apie ką iš tiesų jame rašoma.

Iš tiesų, šiuo straipsnius nėra propaguojamas ar normalizuojamas kanibalizmas, taip pat tokiai praktikai nėra pritariama. Straipsnyje viso labo aptariamas dažnai paskutiniu metu literatūroje, televizijoje ir filmuose pasikartojantis kanibalizmo motyvas. Pateikiama ir pavyzdžių – Chelsea G. Summers 2020 m. išleista knyga „A Certain Hunger“, didelio populiarumo sulaukęs 2021 m. TV serialas „Yellowjackets“ ir Mimi Cave režisuotas 2022 m. filmas „Fresh“. Nė vienoje straipsnio pastraipoje nėra propaguojamas kanibalizmas ar jam pritariama, tačiau straipsnio autoriai, analizuojami paminėtus kūrinius, mėgino užčiuopti tam tikrą dėsningumą, madą medijų kultūroje vaizduoti kanibalizmą.

Dėl provokuojančios žinutės „Twitter“ socialiniame tinkle „The New York Times“ sulaukė kritikos iš kai kurių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos portalų ir žurnalistų (ČIA ir ČIA), tačiau kiti mėgino išteisinti „Twitter“ žinutės autorius ir straipsnį apskritai, tvirtindami, kad svaičiojimai apie kanibalizmo propagavimą tėra sąmokslo teorijos (ČIA).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją