2022.11.27 15:19

Svarbių gamtos paminklų nuotraukos įkvėpė sąmokslo teoriją esą tai – milžiniški nukirsti medžiai

www.DELFI.lt

Kairėje - klaidinanti žinutė

FOTO: Ekrano nuotr.

Socialinių tinklų vartotojai pasidalino pluoštu geologinių objektų nuotraukų, tvirtindami, kad jose užfiksuoti milžiniški medžių kamienai, kuriuos kažkas išgabeno. Tai – netiesa.

Teiginiai

Žinutė socialiniuose tinkluose: nuotraukose matomi kalnai – kelmai susiformavo nupjovus milžiniškus medžius, kurie vėliau buvo kažkur išgabenti.

Verdiktas

Visose žinutėje pateiktose nuotraukose vaizduojami iš įvairių uolienų sudaryti geologiniai objektai – kalnai, uolos ir kyšuliai. Dauguma šių vietų šiuo metu laikomos svarbiais gamtos paminklais ir yra gausiai laikomos turistų. Nors kai kurios legendos kalnų atsiradimą sieja su kadaise neva stūksojusiais medžiais, tai – tik folkloro pasakojimai, su tiesa neturintys nieko bendro.

Melo detektoriaus komentaras

Socialiniuose tinkluose dalinamasi nuotraukomis, kuriose užfiksuoti įspūdingo dydžio kalnai. Jomis pasidalinę vartotojai tvirtina, kad tai – kadaise stovėjusių milžiniškų medžių kamienai, o medžius kažkas iškirto ir išgabeno. Tačiau tai – tik bandymas sukurti sąmokslo teoriją vien dėl fizinio kai kurių geologinių objektų panašumo į nukirstų medžių kelmus. Iš tiesų nuotraukose užfiksuotus vaizdus nesudėtinga paaiškinti.

Vulkaninės plynaukštės Oregone, JAV

Pavyzdžiui, pirmoje fotografijoje užfiksuota JAV Oregono valstijoje netoli Medfordo stūksančios dvi iškilios vulkaninės plynaukštės – viršutinė ir apatinė stalo uola (angl. Upper table rock; Lower table rock). Uolų teritorijoje mažiausiai 15 tūkst. metų iki europiečių įsikūrimo Amerikoje gyveno indėnų gentys.

Uolos susidarė upėmis tekant lavai maždaug prieš 7 milijonus metų, o jų formą keitę erozija, taigi, su milžiniškais medžiais šis geologinis paminklas niekaip nėra susijęs. Šiuo metu uolos yra gausiai lankomos turistų, kasmet čia atkeliauja maždaug 45 tūkst. žmonių. Teritorijoje taip pat įsikūrę daugiau nei 70 gyvūnų ir aptinkama apie 340 skirtingų augalų rūšių. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečių uolų teritorija yra saugoma.

Dolerito kyšuliai Tasmanijos pusiasalyje

Antrame iš trijų fotografijų sudarytame atvaizde matomas vienas labiausiai lankomų objektų Tasmanijos pusiasalyje – vadinamasis Stulpo kyšulys (angl. Cape pillar), iškilęs pietrytiniame pusiasalio gale, nuo kurio atsiveria vaizdas į šalia esančią Tasmanijos salą. Piliakalnio kyšulį sudaro į viršų kylantys dolerito – magminės vulkaninės uolienos – stulpai, šaunantys į 300 m aukštį virš jūros lygio. Į uolų masyvą taip pat įeina pietvakarinėje pusiasalio dalyje plytintis Raulo kyšulys (angl. Cape Raoul) ir į šiaurę nuo Piliakalnio kyšulio esantis Hauy kyšulys (angl. Cape Hauy).

Connerio kalnas Australijoje

Trečioje fotografijoje taip pat nėra pavaizduotas milžiniškas kelmas, tai – Connerio kalnas (angl. Mount Conner), stūksantis Australijoje. Vietiniai šį gamtos paminklą neretai vadina Fuluru [aut. past. – nuo angliško žodžio fool), mat turistai, keliaudami link vieno žymiausių Australijos lankytinų objektų – didelio smiltainio uolienų darinio, vadinamo Ajerso uola arba Uluru – pravažiuodami Connerio kalną pamano, kad tai Uluru, nors nuo žymiąją uolą ir šį kalną skiria 100 km atstumas.

Kaip ir Uluru, Connerio kalnas yra klasikinis ilsenbergo arba „salos kalno“ pavyzdys, kuriam formą suteikė aplinkinių minkštesnių uolienų sluoksnių erozija, o jį apsaugojo kietų konglomerato uolienų ir kvarcito sluoksnis. Nors Connerio kalnas primena garsųjį Uluru, po Australiją klaidžiojantys turistai jį aplanko retai, mat kalnas stūkso privačioje teritorijoje, o norint į ją patekti reikia rezervuoti specialų turą.

Autanos kalnas Venesueloje

Ketvirtajame atvaizde nufotografuota Autanos kalno (isp. Cerro Autana) viršūnė, stūksanti Venesueloje. Vietinė Piaroa indėnų gentis šį kalną laiko šventu. Pasak legendos šioje vietoje iš tiesų augo milžiniškas „šventasis pasaulio vaisių medis“, kurio šakos sviro nuo šių vaisių, o jie krisdami teikė gyvybę Amazonijai, o Autanos kalnas – išlikęs šio medžio kelmas. Tačiau tai – tik legendos. Iš tiesų, kaip ir kiti regione esantys kalnai, Autanos kalnas yra didelės smiltainio plynaukštės, kadaise dengusios granitinio pamato kompleksą, liekanos. Kalno reljefas susiformavo vandeniui skverbiantis išilgai sandūrų ir klodo plokštumų, tirpstant silikatiniam cementui, skaidantis kvarcitui ir griūvant dideliems blokams, kurie kaupiasi skardžių papėdėse. Prasiskverbiantis vanduo suformavo dideles ir sudėtingas urvų sistemas, kurios dažnai iškyla skardžių zonoje kaip aukšti kriokliai.

Zaouia d’Ifrane kaimas Maroke

Penktame atvaizde, sudarytame iš trijų skirtingų nuotraukų, matomas Zaouia d’Ifrane berberų kaimas, įsikūręs Maroke. Ifrano provincijoje esantis kaimelis garsėja įspūdinga gamta ir uolėtu kraštovaizdžiu, jis glaudžiasi šalia 60 m aukščio nuosėdinės uolienos – travertino – plynaukštės, kurioje yra įspūdingų urvų ir krioklių. Išvertus kaimelio pavadinimą į lietuvių kalbą jis reiškia „šventą urvų vietą“.

Čiukčių kalnynas Rusijoje

Šeštoje nuotraukoje nufotografuota aukščiausia Čiukčių kalnyno, esančio Rusijoje, Čiukčių autonominėje respublikoje, viršūnė. Pegtymelio viršūnė yra šiaurinėje kalnyno pusėje ir siekia 1810 m aukštį. Šiauriniai Čiukčių kalnyno gūbriai, o tarp jų ir Pegtymelis, daugiausia sudaryti iš smiltainio ir skalūnų bei granitinių intarpų, o pietuose būdingos vulkaninės uolienos. Yra alavo, gyvsidabrio, akmens anglies telkinių.

Velnio bokštas Vajominge, JAV

Paskutinėse trijose fotografijose pavaizduotas tas pats objektas – Velnio bokštas (angl. Devil‘s Tower), stūksantis JAV, Vajomingo valstijoje. Šio gigantiško monolito aukštis siekia 265 metrus, plotis - 85 metrus viršuje ir 300 m. – apačioje. Manoma, kad uola susiformavo prieš 50 mln. metų pro uolienų trūkius išsiveržus vulkaninei lavai. Išsilydžiusi lava atvėso, susitraukė ir suformavo vertikalias, šešiakampes kolonas, o minkštesnėms uolienoms sudūlėjus atsidengė daugiašonių kolonų darinys, iškilęs aukštai virš žemės paviršiaus.

Apylinkėse gyvenusios indėnų gentys apipynė Velnio bokštą legendomis. Pavyzdžiui, viena iš jų pasakoja apie du vaikus, bėgusius nuo pikto lokio. Pasak legendos, gelbėdamiesi vaikai užšoko ant žemos uolos, kuri pradėjo augti į viršų. Lokys dar bandė ropštis į olą, tačiau nesėkmingai, todėl aplink ją matyti dideli grioviai.

Kita legenda byloja apie uolos viršūnėje gyvenusį baisų dievą, kurio mušamas būgnas griaudėdavo it perkūnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją