Teiginiai

Ukraina užpuolė Lenkiją. Ukraina tyčia paleido raketą į Lenkiją, tikėdamasi sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Tokius teiginius skelbia portalas laisvaslaikrastis.lt (čia ir čia), tačiau jokių įrodymų nepateikia.

Verdiktas

Teiginiai, kad Ukraina užpuolė Lenkiją ar į ją tyčia paleido raketą, yra melas. Tiek Lenkijos vadovai, tiek tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, NATO, konstatavo, jog nors tyrėjai preliminariai nustatė, kad Lenkijos pasienyje su Ukraina, Pševoduvo kaime, nukritusi ir sprogimą, dėl kurio žuvo du žmonės, sukėlusi raketa buvo Ukrainos oro gynybos sistemos dalis, tačiau visa atsakomybė dėl šio incidento tenka Rusijai.

Melo detektoriaus komentaras

Kone visas pasaulis sujudo, kai lapkričio 15-osios popietę Lenkijos Pševoduvo kaime, kuris yra vos už kelių kilometrų nuo sienos su Ukraina, nukrito raketa, po kurios sprogimo žuvo du žmonės.

Lenkijos vyriausybė iškart sušaukė skubų posėdį dėl nepaprastosios padėties, o netrukus Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje pasirodė pranešimas, jog „2022 m. lapkričio 15 d. Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos surengė dar vieną valandų valandas trukusį masinį visos Ukrainos teritorijos ir jos ypatingos svarbos infrastruktūros apšaudymą. 15.40 val. Rusijoje pagaminta raketa nukrito ant Liubelskio provincijos Hrubiešovo rajono Pševoduvo kaimo ir žuvo du Lenkijos Respublikos piliečiai. Todėl užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau iškvietė Rusijos Federacijos ambasadorių prie Lenkijos URM ir pareikalavo nedelsiant ir išsamiai paaiškinti“.

Tačiau jau kitą dieną patikslinta, jog nors Lenkijoje nukrito Rusijoje pagaminta raketa, ji veikiausiai yra Ukrainos oro gynybos sistemos dalis, nes Ukraina taip pat naudoja Rusijoje pagamintas raketas.

Lapkričio 16 dieną NATO ambasadoriai susitiko aptarti Lenkijos pasienyje įvykusio sprogimo. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiame susitikime pareiškė, kad dar reikia sulaukti vykstančio tyrimo rezultatų, tačiau „nėra jokių požymių, kad tai buvo tyčinės atakos rezultatas, ir neturime jokių požymių, kad Rusija rengtų puolamuosius karinius veiksmus prieš NATO“. Jis pridūrė: „Mūsų preliminari analizė rodo, kad incidentą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista ginti Ukrainos teritoriją nuo Rusijos sparnuotųjų raketų atakų. Tačiau leiskite man paaiškinti: tai nėra Ukrainos kaltė. Rusija tenka didžiausia atsakomybė, nes ji tęsia savo veiklą, neteisėtą karą prieš Ukrainą“.

Lapkričio 17 dieną Pševoduve apsilankęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda žurnalistams teigė, kad greičiausiai įvyko nelaimingas atsitikimas, o jo pateikta informacija pagrįsta tuo, ką jam pateikė Lenkijos tyrėjai ir tarnybų atstovai.

Incidentas Lenkijoje buvo aptartas ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Joje Lenkijos atstovas Kšyštofas Ščerskis informavo, kad Lenkija pradėjo tyrimą, o pirminės išvados patvirtino hipotezę, kad įvykis nebuvo tyčinis išpuolis. „Konsultacijos tarp Lenkijos ir jos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sąjungininkų ir pagrindinių partnerių tęsiamos. Tačiau, nepaisant tyrimo rezultatų, Rusijos Federacija yra atsakinga už grėsmę pasauliui savo agresijos karu ir šalutiniu poveikiu“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lapkričio 16-ąją, kai pasirodė pirminiai pranešimai, jog Lenkijoje nukrito Ukrainos oro gynybos sistemos raketa, tvirtino: „Neabejoju, kad tai nebuvo mūsų raketa“. Jis paprašė, kad Ukraina taip pat galėtų dalyvauti incidento tyrime, o Lenkija ir JAV sutiko.

Rusijos gynybos ministerija dar lapkričio 15 dieną išplatino pareiškimą, kuriame provokacija pavadino Lenkijos žiniasklaidos ir pareigūnų įtarimus, jog Lenkijoje nukrito rusiška raketa. Gynybos ministerija sakė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos nepataikė į taikinius netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.

Lapkričio 15-ąją Rusija įvykdė intensyviausią Ukrainos apšaudymą nuo karo pradžios, į užpultosios šalies teritoriją buvo paleista apie 100 raketų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją