Teiginiai


Tinklaraštyje sapereaude.lt pasirodžiusioje publikacijoje (ČIA), kuri pavadinta „Prof. Bhakdi: Neginčijami Įrodymai, Kad MRNA Vakcinos Pažeidžia Kraujagysles Ir Organus“ teigiama, kad [kalba netaisyta, – aut. past.] „nuo kraujagyslių sienelių uždegimo iki limfoidinių organų ir neidentifikuotų svetimkūnių pažeidimų ir bendro imuninės sistemos suaktyvėjimo prieš endogenines struktūras požymių – mirusių asmenų po Covid vakcinacijos patohistologiniai reiškiniai yra įvairūs. Prof. Sucharit Bhakdi patologo Dr. Arne Burkhardto išvadas sieja su priežastine grandine nuo injekcijos iki kartais mirtinų pasekmių ir dar kartą ragina nedelsiant nutraukti visus Covid 19 skiepus.“

Verdiktas


Tinklaraštyje doctors4covidethics.org pasirodęs .pdf dokumentas, tarp kurio autorių yra Sucharit Bhakdi, nėra recenzuotas – jame pateikti duomenys ir metodologija nėra patikrinta ekspertų. Priešingai nei teigiama dokumente, iRNR (publikacijoje iRNR vakcina vadinama MRNA – angliška vakcinos versija nuo messenger-RNA) lieka daugiausiai dūrio vietoje, nesikaupia kituose organuose, ir niekaip nepažeidžia genomo, taip pat nesukelia autoimuninio uždegimo. Ekspertai teigia, kad S. Bhakdi publikacijoje aiškiai nenurodoma jo metodologija ir šaltiniai, iš kur surinkti duomenys, ir beveik neįmanoma objektyviai patikrinti teiginių. Todėl dokumentas niekaip neįrodo autoriaus teiginių apie pažeidžiamus organus ir kraujagysles, ir skleidžia melagingą, nepatikrintą informaciją.

Melo detektoriaus komentaras


S. Bhakdi jau ne kartą sukritikuotas mokslininkų ir ekspertų, o jo teiginiai apie COVID-19 vakcinas įvertinti kaip melagienos ar dezinformacija – jis teigė, kad COVID-19 pandemija netikra, o skiepai skirti sumažinti žmonių skaičiui pasaulyje. Kitas autorius, Michael Palmer, išgarsėjo 2020 m. rugsėjį, kai COVID-19 pavadino „netikrauekstremalia situacija“, ir jo universitetas, University of Waterloo, atsiribojo nuo mokslų nepagrįstų teiginių. Todėl jų pareiškimus ar publikacijas, kurios paremtos jų teiginiais, reikėtų vertinti itin kritiškai. Remiantis įrodymais, ten gali būti pateikta nepatikrinta ar melaginga informacija.

Rugpjūčio 19 d. „Twitter“ ėmė plisti straipsnis, pavadintas „Vascular and organ damage induced by mRNA vaccines: irrefutable proof of causality“, kurio autoriai – į pensiją išėjęs mikrobiologas S. Bhakdi ir chemikas M. Palmer. Straipsnis internete plito įvairiose COVID-19 skiepų dezinformaciją platinančiose grupėse, o dabar pasiekė ir Lietuvą.

Straipsnio autoriai teigė, kad atrado mechanizmą, kaip iRNR skiepai sukelia paskiepytų žmonių mirtį, todėl vakcinacijos kampanijas raginio kuo greičiau nutraukti. Publikacija remiasi dviem klaidingais argumentais: a) iRNR pasklinda kūne ir kaupiasi organuose; b) vakcinacijos metu pagamintas spyglio baltymas sukelia „į autoimuninį panašų uždegimą“, dėl kurio „pažeidžiami organai, ypač kraujagyslės“.

Tačiau autoriai nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams, remiasi klaidingai interpretuotais kitų mokslinių tyrimų duomenimis ir savo nuomone. Pavyzdžiui, publikacijoje teigiama, kad iRNR „greitai pasiskirsto organizme“, tam remiamasi „Pfizer“ mokslininkų straipsnio, kurio tyrimu objektas buvo pelės. Tačiau originaliame teigiama priešingai – kad iRNR daugiausiai lieka dūrio vietoje, tik maža dalis lipidų nukeliauja į kitus audinius. Nanodalelių kiekis likusiuose audiniuose neviršijo 1 proc. suleistos dozės ir daugeliu atvejų buvo mažesnis nei 0,1 proc., nors žiurkėms naudojama dozė buvo daug didesnė už tą, kuri naudojama COVID-19 vakcinose. Idėja, kad COVID-19 vakcinų iRNR gali likti mūsų organizme ilgą laiką, yra paplitęs mitas, neturintis jokio mokslinio pagrindo.

M. Palmer ir S. Bhakdi pripažino, kad dauguma straipsnyje pateiktų įrodymų yra pagrįsti į pensiją išėjusio patologo Arne Burkhardt duomenimis. Šiuos duomenis sudaro 15 žmonių (aštuonių moterų ir septynių vyrų, kurių amžius nuo 28 iki 95 metų), kurie mirė per šešis mėnesius nuo COVID-19 skiepo, audinių tyrimas mikroskopu.

A. Burkhardt aptiko limfocitų sankaupą keliuose organų audiniuose, o tai jis suprato kaip imuninės sistemos „ataką“ prieš kūno organus, sukeltą vakcinacijos nuo COVID-19. Tačiau ekspertai smarkiai kritikavo A. Burkhardt duomenis ir išvadas, nes jie nepagrįsti įrodymais. Mokslininkai paaiškino, kad limfocitų kaupimasis buvo panašus į tuos, kurie aptinkami „daugelyje skrodimo atvejų“.

Be to, jie teigė, kad iš A. Burkhardt duomenų negalima daryti išvadų, nes atvejų atrankos kriterijai buvo „neaiškūs“, visa metodika nesuprantama ir trūko atitinkamos klinikinės informacijos. Vokietijos patologijos draugija (Deutsche Gesellschaft für Pathologie) paskelbė pareiškimą, kuriame „griežtai“ atsiribojo nuo pareiškimų. „Tai asmeninės nuomonės, o ne mūsų akademinės bendruomenės pozicija“, – teigiama pranešime.

Saugumo stebėjimo duomenys rodo, kad vakcinos nuo COVID-19 yra saugios, o sunkios reakcijos po vakcinacijos yra retos, nors trumpi ir gyvybei nepavojingi nepageidaujami poveikiai pasireiškia gana dažnai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją