Iš trijų dalių suklijuotame atvaizde matoma į šarvuotą automobilį įsirėžusi raketa. Kairiosios nuotraukos apačioje matyti užrašas ukrainiečių kalba [čia ir toliau pateikiame užrašų vertimus į lietuvių kalbą – aut past.]: „Rusija puola. Raketa pataikė į sunkvežimį ir stebuklingai nesprogo“. Vidurinėje nuotraukoje pateiktas tos pačios raketos atvaizdas, tačiau užrašas apačioje – jau kitoks. Rusų kalba rašoma: „Ukrainos baudžiamosios pajėgos apšaudė savo piliečius“. Dešiniajame atvaizdo krašte – vėl ta pati raketa, o apačioje – angliškas užrašas: „Izraelis pradėjo oro antskrydžius Gazoje. Karas Gazoje“.

Visi trys atvaizdai, neva, yra ekranvaizdžiai iš skirtingų televizijos reportažų, o angliškas užrašas stambiu šriftu nuotraukos viršuje skelbia: „Žurnalistika geriausiu savo pavidalu. Iš kairės: Rusijos bomba Ukrainoje, Ukrainos bomba Rusijoje, Izraelio bomba Gazoje!“.

Pasinaudojus atvirkštine vaizdų paieška pavyko rasti geresnės kokybės klaidinantį atvaizdą
Foto: Ekrano nuotr.

Šiuo paveikslėliu netruko pasidalinti ir lietuviai, pavyzdžiui, viename pasidalinime „Facebook“ socialiniame tinkle komentuojama: „Visur krenta tos pačios bombos... ir Rusijoje, ir Ukrainoje, ir Gazoje... Šiuolaikinės melasklaidos ypatumai..“.

Analizuojant šį atvaizdą pirmiausia į akis krenta keletas įtartinų detalių, kurių paaiškinimus pateikiame.

1. Iš žurnalistų pasišaipyti norėjęs asmuo, sukūręs minėtą atvaizdą, apsiriko pats. Viršutinis sakinys anglų kalba neteisingai apibūdina prierašus prie vienos nuotraukos, nes viduriniame paveikslėlyje nėra rašoma, kad tai – Ukrainos bomba Rusijoje. Reportažo juostelėje apačioje nurodoma, kad tai – Ukrainos pajėgų bomba, mesta ukrainiečiams.

2. Atlikus atvirkštinę atvaizdų paiešką nesudėtinga įsitikinti, kad šis atvaizdas nėra susijęs su šiuo metu Ukrainoje vykstančia Rusijos vasario 24 d. pradėta invazija. Tas pats paveikslėlis socialiniuose tinkluose sulaukė neįtikėtino populiarumo 2014 m., nes jame vaizduojamas 2014 m. nutikęs įvykis.

Vėliau ta pačia nuotrauka nuspręsta pasinaudoti, bandant diskredituoti žurnalistų darbą, pranešant apie Ukrainoje šiuo metu vykstantį karą.

Iš tiesų, nuotraukoje vaizduojama Rusijos raketa, pataikiusi į ukrainiečių šarvuotą automobilį 2014 m. rugsėjo 12 d., taigi, pirmoji trijų dalių paveikslėlio skiltis yra teisinga.

Apie šį įvykį pranešė didieji Ukrainos naujienų portalai, kurie, be kita ko, paviešino ir daugiau tos pačios raketos atvaizdų, fotografuotų iš įvairių kampų, taigi, ši įvykių versija yra tikra. 2014 m. rugsėjo 12 d. 220 milimetrų raketa iš rusiškos „Uragan“ sistemos prie Dmitrovkos perskrodė šarvuotą Ukrainos pajėgų mašiną ir nesprogo. Ši žinia portalų žinutėje pavadinta stebuklu. Žinant tikrąją istoriją nesunku suprasti, kad antrajame paveikslėlyje panaudota ta pati raketos nuotrauka, tvirtinant, esą tai patys ukrainiečiai apšaudė savus tėra Kremliaus skleidžiamos propagandos pavyzdys.

Ukrainos žiniasklaida pateikia daugiau to paties įvykio nuotraukų, fotografuotų skirtingu kampu (censor.net nuotr.)
Foto: Ekrano nuotr.

3. Įsižiūrėjus į tai, kaip atrodo TV reportažų juostelės visuose trijuose paveikslėliuose kyla įtarimų, kad užrašai prie raketos nuotraukos buvo pridėti vėliau ir realiuose TV reportažuose tokie kadrai nebuvo parodyti. Visų pirma, ukrainietiškame ir rusiškame TV kanaluose pasirodę reportažai neva buvo ištransliuoti lygiai tuo pačiu laiku – 12:01 val.

Vis dėlto, daugiausia įtarimų kelia trečiasis atvaizdas. Jame matomas „Aljazeera“ logotipas įklijuotas baltame fone, kai, tuo tarpu, pažvelgus į realius „Aljazeera“ vaizdo įrašus matyti, kad logotipas ekrano kampe matomas tiesiog ant vaizdo įrašo ir jokio balto fono čia nėra. Be to, paprastai televizijos kanalų transliacijos rodomos 16:9 formatu, o paveikslėlyje šalia „Aljazeera“ logotipo matomas užrašas atrodo presiziškai įtalpintas į jam paskirtą siaurą nuotraukos plotą.

Realaus Aljazeera reportažo kadre matyti kitoks logotipo pateikimas, nei analizuojamame atvaizde
Foto: Ekrano nuotr.

4. Visuose trijuose paveikslėliuose raketos nuotrauka atrodo visiškai taip pat, tarsi būti nukopijuota ir padauginta tris kartus, kai, tuo tarpu, jei atvaizdui sukurti iš tiesų būtų panaudota trijų skirtingų televizijos laidų, rodytus per skirtingus kanalus ekranvaizdžiai, matytume kiek kitokias raketų ir aplinkos spalvas dėl skirtingų spalvų nustatymų – ryškumo, kontrasto ir pan.

Išvados

Atvaizdas, kuriame matoma į šarvuotą mašiną įsirėžusi raketa, buvo nufotografuotas 2014 m. rugsėjo 12 d. Į šarvuotą mašiną, stovėjusią prie Dmytrivkos gyvenvietės, esančios Ukrainoje, Černihivo srityje, pataikė Rusijos raketa. Žiniasklaidoje įvykis įvardytas stebuklu, nes raketa taip ir nesprogo. Analizuotas atvaizdas greičiausiai buvo sukurtas specialiai tam, kad diskredituoti žiniasklaidą arba atkreipti dėmesį į problemą, kai iš tiesų skirtingiems reportažams pasitelkiamos asociatyvios nuotraukos, iš tiesų nesusijusios su minimu įvykiu. Kad ši nuotrauka buvo sukurta dirbtiniu būdu, o ne padaryta stebint realius TV reportažus, išduoda pačios nuotraukos savybės (ryškumas, kontrastas ir pan.) ir užrašai, idealiai telpantys į paveikslėlio rėmus, taip pat – įtartinai sutampantis per Ukrainos ir Rusijos televiziją rodytų reportažų laikas.