Visų pirma, „Pilietis“ Rusijai įvestas sankcijas vadina „antirusiškomis“, tačiau tai nėra korektiška, o kartu sutampa su Kremliaus propaganda – būtent taip jas vadina Kremliui pavaldi agentūra „TASS“. Taigi gali susidaryti klaidingas įspūdis, kodėl Rusija yra sankcionuojama.
Pirmosios, kur kas švelnesnės, sankcijos Rusijai paskelbtos dar 2014 m. – kai ji okupavo dalį Ukrainos – Krymą. Šiemet sankcijos Rusijai vis griežtinamos, nes vasario 24 d. buvo pradėta invazija į Ukrainą. Rusijos sukeltas karas Ukrainoje vis dar tebesitęsia dėl Rusijos kaltės – jau žuvo tūkstančiai civilių, tarp jų – ir vaikai; civiliai prievartaujami, žiauriai žudomi, prievarta tremiami į Rusiją. Nuolat bombarduojami miestai, civiliai objektai – mokyklos, ligoninės, gyvenamieji namai. Tikrasis tragedijos mastas dar nežinomas – ypač teritorijose, kurias dabar kontroliuoja rusų okupantai. Būtent todėl Vakarų šalys padeda Ukrainai, o Rusiją sankcionuoja. Todėl vadinti sankcijas „antirušiškomis“ tokiame kontekste yra neteisinga.
„Pilietis“ autorius įraše teigia, kad dėl prastėjančios ekonominės padėties Europoje kaltos „antirusiškos“ sankcijos, ir prognozuoja, kad „ir tai tik pradžia“. Kaip įrodymas teiginiams pateikiamas CNN straipsnis „Much of Europe is facing stagflation. France is already there“. Tačiau įrašas ir straipsnis turi neatitikimų.
Aprašomajame CNN straipsnyje aptariama Europos Sąjungos ekonominė prognozė, remiantis naujai paskelbtais BVP duomenimis. Joje aprašoma pastebimai auganti infliacija, kainos ir sulėtėjęs Europos valstybių ekonomikos augimas.
Pirma, CNN straipsnio pradžioje įvardija, kad Europos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį sulėtėjo dėl „augančios infliacijos“ ir „karo Ukrainoje pasekmių“, o ne dėl „antirusiškų“ sankcijų, kaip tai įvardija „Pilietis“. Žinoma, ir sankcijos čia labai smarkiai prisideda, tačiau CNN straipsnyje čia pat paaiškinama, remiantis Vokietijos banko „Berenberg“ ekonomistų įžvalga: „Žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainą padidino energijos ir maisto produktų kainas, sutrikdė tiekimo grandines ir sudavė rimtą smūgį vartotojų pasitikėjimui. [...] Kaip labiausiai pažeidžiamas pagrindinis regionas pasaulyje, euro zona dėl to pateko į stagfliaciją“. Taigi aiškiai pasakoma, kad kaltinti galima žiaurų Rusijos karą prieš Ukrainą.
Antra, straipsnyje nerašoma, kad „tai tik pradžia“. Nors situacija prasta ir ji paliečia ir dar palies Europos Sąjungą, CNN verslo apžvalgininkas rašo: „Gali praeiti šiek tiek laiko, kol perspektyvos pagerės.“. Taigi nėra taip gąsdinama, kaip „Pilietis“ įraše. CNN straipsnis užsibaigia dar viena banko „Berenberg“ ekonomistų įžvalga, kurioje dar labiau pabrėžiamas procesų laikinumas: „Karantinai Kinijoje ir atsargios vartotojų išlaidos, reaguojant į aukštas energijos ir maisto kainas, gali lengvai sukelti laikiną euro zonos BVP susitraukimą antrąjį ketvirtį“.
Todėl, remiantis aukščiau išvardintu paaiškinimu ir tikslesniu CNN straipsnio vertimu, galima teigti, kad „Pilietis“ įraše pateikta informacija klaidina.
- Šaltiniai
- Tracking sanctions against Russia
- What sanctions are being imposed on Russia over Ukraine invasion?
- Ukraine: civilian casualty update 2 May 2022
- Ukraine conflict: 'Russian soldiers raped me and killed my husband'
- Rape has reportedly become a weapon in Ukraine. Finding justice may be difficult
- Russia’s Attacks on Civilian Targets Have Obliterated Everyday Life in Ukraine
