Melas: spyglio baltymas naikina imunitetą
„Spyglio baltymas viena pavojingiausių medžiagų. Paskiepytieji bus labiau pažeidžiami“, - rašoma straipsnyje.
Visų pirma, svarbu yra tai, kad nė vienos Europos Sąjungoje (ES) patvirtintos naudoti vakcinos sudėtyje nėra SARS-Cov-2 viruso spyglio baltymo. Vakcina tik išmoko žmogaus kūną pasigaminti nedidelį kiekį viruso spyglio baltymo tam, kad imuninė sistema sureaguotų į svetimkūnį ir pradėtų antikūnų gamybą.
Be to, kaip žurnalistams pasakojo vaikų infekcinių ligų specialistas Niujorko „Langone Health“ centre dr. Adamas Ratneris, vakcina dažniausiai būna sutelkta injekcijos vietoje arba vietiniuose limfmazgiuose. Be to, nors po vakcinacijos kurį laiką žmogaus kūne dar galima aptikti spyglio baltymų, maždaug per dvi savaites visi jie suardomi, mat vakcinos sukurtos taip, kad organizmo pagamintas viruso spyglio baltymas nesugebėtų visiškai prisijungti prie ląstelių ir sukurti daugiau infekcinių dalelių.
Melas: vakcina nuo COVID-19 viruso perprogramuoja mūsų DNR
„Spyglių baltymas keistu būdu perprogramuoja imuninę sistemą. Nustatyta, kad BNT162b2 mRNA vakcina nuo COVID-19 viruso perprogramuoja ir adaptyviąsias, ir įgimtąsias imunines reakcijas. Patekęs į ląstelių branduolius, laisvai cirkuliuojantis baltymas smaigalys slopina DNR taisymą", - taip pat rašoma straipsnyje.
Visų pirma, parašyta „nustatyta“, bet nenurodyta nei kas, nei kur, nei kaip nustatė. Niekur nėra pateikiama jokių įrodymų.
Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė imunologė A. Žvirblienė, jokie skiepai negali pakeisti žmogaus DNR.
„Pakeisti DNR yra labai sunku – tam reikalingos specialios technologijos, pavyzdžiui, CRISPR-Cas (genomo redagavimo žirklės, fermentai, galintys tam tikroje vietoje perkirpti DNR grandinę). Nėra taip paprasta. Žmonės kartais įsivaizduoja, kad net kažkokia DNR priemaiša, esanti vaiste ar vakcinoje, gali pakeisti žmogaus DNR, tačiau iš tikrųjų biologiniai procesai taip nevyksta. DNR yra apsaugota, ji yra branduolyje. Jeigu keisti būtų paprasta, galėtume lengvai gydyti visokias genetines ligas“, – teigė mokslininkė.
