Meluoja, kad COVID-19 vakcinos sukelia nevaisingumą ir persileidimus

www.DELFI.lt

Klaidinanti informacija

FOTO: Ekrano nuotr.

Laisvaslaikrastis.lt pasirodė publikacija, kurioje teigiama, kad COVID-19 vakcinos sukelia nevaisingumą ir persileidimus. Tačiau tai – melas, o kodėl – paaiškina biomedicinos mokslų doktorantė, genetikė Ieva Miceikaitė.

Publikacijoje išsakomi tokie melagingi ir klaidinantys teiginiai apie COVID-19 vakcinas (kalba netaisyta, – aut. past.):

„Vis daugėja įrodymų, kad dėl COVID-19 injekcijų visa karta tampa nevaisinga, o negimę vaikai žūsta dar įsčiose“
„Kartu su 300 proc. išaugusiu persileidimų skaičiumi, 150 proc. išaugo ir apsigimimų skaičius.“
„Vyrai, jei norite, kad jums nieko nesisektų, matėme, kad 2100 m. vyrų nevaisingumo vidurkis šoktelėjo iki 7551. Tai 350 % daugiau.“
„Moterų nevaisingumas padidėjo 471 proc.“
„Penktadienį, 2022 m. sausio 28 d., atnaujinus VAERS duomenis, VAERS sistemoje buvo pranešta apie 3389 vaisiaus mirtis po eksperimentinės COVID-19 vakcinos.“

Ką apie COVID-19 ir nevaisingumą žino mokslas, paprašėme atsakyti I. Miceikaitės, Biomedicinos mokslų srities doktorantės Pietų Danijos universitete, dirbančios su vaisiaus genetinių tyrimų vystymu, ir mokslo populiarinimo tinklaraščio ir tinklalaidės „Vaisingumo šaknys“ įkūrėjos. Mokslininkės nuomone, daug nesusipratimų, susijusių su COVID-19 skiepais atsiranda, greičiausiai, nes dėl nuolat atnaujinamos informacijos žmonės ėmė maišyti COVID-19 ligos liekamuosius reiškinius su COVID-19 vakcinos sukeltais nepageidaujamais efektais.

Kalbant būtent apie nevaisingumą, praėjusį mėnesį pasirodė net metus trukęs tyrimas „A prospective cohort study of COVID-19 vaccination, SARS-CoV-2 infection, and fertility“, kuris parodė, kad COVID-19 vakcinos nesukelia nevaisingumo.

„Tyrimo duomenys surinkti iš Kanados ir JAV. [...] Taigi skiepai neturi jokios įtakos pastojimo tikimybei. Dar įrodyta, kad liga turi įtakos vyrų vaisingumui. Pavyzdžiui, jei vyras buvo gavęs teigiamą testą per paskutines 60 d., tikimybė pastoti sumažėja net iki 18 proc. Neigiama ligos, o ne vakcinų, poveikį vyrų vaisingumui yra nustatę ir kiti tyrimai“, – teigia I. Miceikaitė.

Taip pat apžvalgoje „COVID-19 vaccination in pregnant and lactating women: a systematic review“, publikuotoje 2021 m. spalio mėn., rašoma, kad vakcina nedidina persileidimo rizikos – tai nustatyta, palyginus persileidimų skaičius po COVID-19 vakcinos ir priešpandeminius laikotarpius.

Negana to, kitoje apžvalgoje „Systematic review of the safety, immunogenicity, and effectiveness of COVID-19 vaccines in pregnant and lactating individuals and their infants“, iš 2021 m. lapkričio mėn., išskiriama, kad nėščiosios COVID-19 užsikrečia rečiau, kai yra pasiskiepijusios, taip pat nepastebėta ir neigiamo vakcinų poveikio.

Dar svarbu paminėti ir publikacijoje aprašomą VAERS (angl. Vaccine Adverse Event Reporting System). Tai JAV operuojanti sistema, skirta registruoti vaistų ir kitų medicininių preparatų (kaip COVID-19 vakcinų) šalutinius poveikius. Čia patenka visi iš gyventojų surinkti duomenys apie patirtas nepageidaujamas reakcijas. Šių duomenų negalima interpretuoti be atskiros analizės, nes jie į sistemą patenka neištirti – tai yra, nenustatyta, ar, pavyzdžiui, būtent vakcina poveikį ir sukėlė. Todėl klaidina teigti, kad VAERS sistemoje užregistruotos 3389 vaisiaus mirtys, sukeltos būtent COVID-19 vakcinos. Anot I. Miceikaitės, persileidimai yra dažnas reiškinys, nors apie tai mažai kalbama. Net iki 50 proc. visų nėštumų baigiasi persileidimu.

Taigi, remiantis aukščiau išvardintais tyrimų duomenimis ir mokslininkės išaiškinimu, galima teigti, kad laisvaslaikrastis.lt publikacijoje išvardijama melagingų ir klaidinančių teiginių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.