Lietuviškoje socialinio tinklo „Facebook“ versijoje pasidalinta vaizdu iš Sirijos. Jame vaizduojamas Idleb provincijoje įsikūrusios Ziraa ligoninės skyrius, kuriame gydomi sunkia COVID-19 sergantys pacientai. Spalio 2 d. šia nuotrauka pasidalino portalas lorientlejour.com, iliustruodamas straipsnį, pavadintą „Sirija: Šiaurinėms ligoninėms skaudžiai smogė Covid protrūkis“. Spalio 3 d. ta pati nuotrauka pasirodė kitame portale tvanouvelles.ca, tik šį kartą straipsnio antraštėje skelbta „Ši pandemija vis dar žudo Vakarų Kanadoje“.

Socialinių tinklų vartotojams to pakako padaryti išvadas, kad nuotrauka yra netikra, sumeluota. „Pirma nuskraidino lovą į Kanadą, nufotografavo, o po to - į Siriją... Su visu kambariu, pacientu ir medikais. P.s. vienas anglas filmuoja ir demaskuoja analogiškus spektaklius...“, – tokiu komentaru pasidalino viena „Facebook“ vartotoja. Iš tiesų kelis kartus skirtingose žiniasklaidos priemonėse panaudota ta pati fotografija nereiškia, kad atvaizdas yra sumeluotas.

Asociatyvių nuotraukų naudojimas – įprasta žiniasklaidos priemonių praktika. Pasaulyje nėra tokios duomenų bazės, kurioje būtų sukauptos fotografijos iš visų pasaulio vietų, kurias aptaria žurnalistai, todėl pasikartojančios nuotraukos daugelyje straipsnių nėra neįprastas reiškinys. Portale tvanouvelles.ca publikuotame straipsnyje nurodytas nuotraukos šaltinis – „AFP“ – reiškia, kad straipsniui iliustruoti buvo panaudota nuotrauka iš šios didžiulės tarptautinės naujienų agentūros archyvo. Atlikus paiešką „Google“ vaizdų paieškos sistemoje galima rasti ir daugiau straipsnių, kuriems iliustruoti skirtingos žiniasklaidos priemonės panaudojo tą pačią fotografiją.

Nereikia atmesti ir tikimybės, kad žurnalistas, norėdamas iliustruoti straipsnį ir neturėdamas fotografijos iš ligoninės, apie kurią rašomas straipsnis, tiesiog panaudojo pirmą pasitaikiusį COVID-19 temą atitinkantį atvaizdą, neįsigilinęs, kad jame matomi simboliai akivaizdžiai siejami su kitame žemyne esančia ligonine. Taigi, nuotraukos panaudojimas galėjo būti žmogiška klaida. Ši versija tikėtina, nes šio straipsnio rašymo metu portale tvanouvelles.ca pasirodžiusio straipsnio, kuriame aptariama Kanados epidemiologinė situacija, iliustracija jau pakeista.

Galiausiai, nėra jokių įrodymų, kad ši ar panašios nuotraukos, kuriose vaizduojami sunkia COVID-19 forma sergantys ir gydomi pacientai, būtų klastojamos. Daugiau vaizdų iš tos pačios Sirijoje, Idleb provincijoje, įsikūrusios ligoninės galima pamatyti „Aljazeera“ publikuotame straipsnyje.

Išvados

Tų pačių nuotraukų naudojimas skirtingose žiniasklaidos priemonėje neįrodo, kad atvaizdai yra suklastoti. Asociatyvių fotografijų pasitelkimas straipsniams iliustruoti yra įprasta žiniasklaidos praktika.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)