Vaizdo įraše gausu melagingos informacijos ir manipuliacijų. „Melo detektorius“ pateikia keletą klaidingų teiginių paaiškinimų.

Manipuliacija: Vokietijos senelių namų gyventojai masiškai mirė po skiepo

Vaizdo įraše kalbama apie Leipcige esančius „Am Auenwald“ senelių slaugos namus. Šioje įstaigoje sausio mėnesio viduryje kilęs stiprus COVID-19 protrūkis pražudė 16 garbaus amžiaus (79 – 98 metų amžiaus) gyventojų. Iš viso protrūkio metu virusu užsikrėtė 46 gyventojai iš 70 ir 21 darbuotojas.

Infekcijos protrūkis senelių namuose prasidėjo praėjus keturioms dienoms po to, kai gyventojai buvo paskiepyti „Pfizer“ ir „BioNTech“ kurta vakcina nuo naujojo koronaviruso. Darbuotojų teigimu, iki šiol namuose vyko griežta patikra, imtasi visų saugumo priemonių ir COVID-19 atvejų nebuvo aptikta.

Nors žiniasklaida neskelbė, kaip virusas galėjo patekti į senelių globos namus, akivaizdu, kad slaugos namų gyventojų mirčių su vakcina nuo COVID-19 sieti negalima, nes seneliai mirė nuo viruso, ne nuo vakcinos poveikio. Be to, per keturias dienas nuo pirmosios vakcinos dozės suleidimo imunitetas infekcijai negalėjo susidaryti. Klinikinių vakcinos bandymų metu buvo tirtas vakcinos efektyvumas praėjus daugiau nei savaitei po antrosios vakcinos dozės, tačiau tyrimai parodė, kad dalinę apsaugą vakcina suteikia jau po 12 dienų nuo pirmosios dozės suleidimo. Tai reiškia, kad nuo viruso mirę slaugos namų gyventojai imuniteto infekcijai dar neturėjo.

Tai parodo ir faktas, kad po to, kai gyventojams buvo suleista antroji vakcinos dozė naujų COVID-19 atvejų nebuvo aptikta.

Analogiška ir situacija Leverkusene esančiuose senelių globos namuose, kuriuose nuo britiškosios koronaviruso atmainos mirė 15 gyventojų, o infekcija iš viso užsikrėtė 47 gyventojai ir 25 darbuotojai.

Infekcijos protrūkis įstaigoje prasidėjo praėjusių metų gruodžio 28 d., o to paties mėnesio 30 d. senelių namų gyventojai ir darbuotojai gavo pirmąjį vakcinos nuo COVID-19 skiepą. Akivaizdu, kad vėliau ištikusių mirčių su šalutiniu skiepo poveikiu sieti negalima, nes pirmieji susirgimai senelių namuose patvirtinti dar iki skiepijimo pirmąja vakcinos doze, be to, imunitetui susiformuoti reikia laiko. Pilna apsauga nuo viruso įgyjama tik pasiskiepijus abiem vakcinos dozėmis.

Vaizdo įraše pateikiama ir daugiau naujojo koronaviruso protrūkio pavyzdžių Vokietijos senelių globos namuose. Visi pavyzdžiai apima pirmųjų šių metų mėnesių laikotarpį, kai buvo pradėti skiepyti į rizikos grupę susirgti sunkia viruso forma patenkantys asmenys. Šis laikas sutapo ir su britiškosios viruso atmainos plitimu, kuri ir sukėlė senelių mirtis nesuspėjus susiformuoti imunitetui po pasiskiepijimo.

Melagingas teiginys: iRNR vakcinų bandymai su gyvūnais buvo nesėkmingi

Bandymai su informacinės RNR technologija prasidėjo dar 1987 m., kai niekam dar nė nebuvo kilusi mintis, kad iRNR pavyktų pritaikyti gaminant vakcinas. Pirmoji sėkmė, kalbant apie iRNR pritaikymą vakcinų srityje, mokslininkus aplankė tik 2000 m., kai farmacijos kampanijos „CureVac“ įkūrėjas Ingmar Hoerr pranešė apie tai, kad pasitelkus iRNR injekciją pavyko sėkmingai sužadinti imuninį atsaką pelėms. Šis bandymas buvo atliktas Tiubingeno universitete, Vokietijoje. Iš pradžių į I. Hoerr teiginius niekas rimtai nežiūrėjo – daug susidomėjimo nesulaukta nei mokslininkų, nei investuotojų tarpe, tačiau kiek vėliau atsirado lėšų, leidusių tęsti bandymus, tik šį kartą su žmonėmis.

Remiantis šia informacija, klaidinga teigti, kad pirmieji iRNR vakcinų bandymai su gyvūnais nebuvo sėkmingi. Atvirkščiai, mokslininkams, sušvirkštusiems iRNR pelėms, pavyko iššaukti imuninį atsaką, tačiau susidomėjimas šios technologijos pritaikymu, kuriant vakcinas žmonėms, atsirado tik praėjus keliems metams.

Melagingas teiginys: COVID-19 vakcinos tik dar labiau sustiprina infekciją

Vaizdo įraše šis teiginys grindžiamas panaudojus skandalingo mokslininko, pandemijos metu išgarsėjusio klaidingos informacijos skleidimu, dr. Sucharit Bhakdi pateikta versija, esą COVID-19 vakcinos sukels efektą, vadinamą ADE arba nuo antikūnų priklausomą infekcijos sustiprinimą. „Melo detektorius“ jau ne kartą rašė, kad minėtas efektas nėra siejamas su COVID-19 vakcinomis. Iki šiol jis nebuvo užfiksuotas, nors iki šiol abejomis vakcinos dozėmis jau yra paskiepyta maždaug 38,9 proc. viso pasaulio populiacijos.

Dr. Sucharit Bhakdi teiginius paneigė ir kiti faktų tikrintojai, pavyzdžiui, „USA Today“, „The Journal“, „Teyit“ ir kiti.

Melagingas teiginys: Europos vaistų agentūros duomenys rodo tūkstančius mirčių, susijusių su vakcinacija nuo COVID-19

Vaizdo įraše pateikiami „EudraVigilance“ sistemos duomenys. Ši sistema veikia tokiu būdu – į sistemą patenka visi spontaniški pranešimai apie įtariamus vakcinų šalutinius poveikius. Pradiniame etape jie nėra nei patvirtinami, nei peržiūrimi medikų. Tik užregistravus pranešimą ir jam atsiradus sistemoje imamasi sunkių šalutinių poveikių arba užregistruotų mirčių tyrimo, kai specialistai įvertina, ar užregistruotą poveikį iš tiesų galima sieti su vakcinacija.

Europos vaistų agentūra aiškiai nurodo, kad šių skaičių negalima naudoti, kalbant apie vakcinų padarytą žalą, nes visos užregistruotos reakcijos yra tik įtariamos, vadinasi, atlikus tyrimą nebūtinai paaiškėja, kad jas sukėlė vakcina.

Šios sistemos, kaip ir analogiškos sistemos JAV „VAERS“ ar Didžiojoje Britanijoje naudojamą „Geltonųjų kortelių“ pranešimų sistemą itin dažnai pasitelkia melagingų naujienų kūrėjai, manipuliuodami pateiktais duomenimis.

„Melo detektorius“ jau ne kartą rašė, kad „EudraVigilance“ sistemos duomenų nepakanka priežastiniam ryšiui tarp vakcinos ir užregistruoto įvykio įrodyti. Iki šiol Europos vaistų agentūra su vakcinomis susiejo tik itin retus po pasiskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina susidariusių kraujo krešulių atvejus ir po „Pfizer“ / „BioNTech“ skiepo užfiksuotus širdies uždegimo atvejus. Plačiau apie tai skaitykite čia, čia, čia ir čia.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)