Lietuviškose socialinio tinklo paskyrose beveik 3 minučių trukmės angliškas vaizdo įrašas plito su komentarais rusų kalba. Jame vaizduojamas Oksfordo mieste, Ohajo valstijoje, JAV vykstantis mokyklos vadovybės susirinkimas. Rodomas vyras, prisistatantis Oksfordo mokslų daktaru Seanas Brooksas. Vaizdo įraše nenurodoma, apie kokį universitetą tiksliai kalbama, tačiau aišku, kad tai – ne žymusis Oksfordo universitetas, įsikūręs Didžiojoje Britanijoje.
„Melo detektorius“ išanalizavo keletą melagingų teiginių, kuriuos vaizdo įraše išsako dr. S. Brooksas.
Papildymas: rugsėjo 14 d. straipsnis papildytas Švedijos Gioteburgo universiteto epidemiologo daktaro Gyčio Dudo komentaru, kuriame detaliau paaiškinama, kas yra nuo antikūnų priklausomas infekcijos „sustiprinimas“ (ang. andibody dependent enhancement, ADE).
Melagingas teiginys: „Žmonės, pasiskiepiję iRNR tipo vakcina mirs per 6 mėnesius – 3-5 metus.“
Šį teiginį paneigia turimi statistiniai duomenys. Informacinės RNR tipo vakcinos tapo pirmosiomis sąlyginę registraciją pasiekusiomis vakcinomis nuo COVID-19 visame pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose šiomis vakcinomis pradėta skiepyti dar 2020 m. gruodį ir iki šiol buvo suleista beveik 377 mln. COVID-19 vakcinos dozių. Nors nuo vakcinacijos kampanijos pradžios praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, apie drastiškai išaugusį mirusiųjų skaičių nėra pranešama.
VAERS sistemoje, kurioje gyventojai gali palikti atsiliepimus apie šalutinius vakcinų poveikis, yra užregistruotų mirties po vakcinacijos atvejų, tačiau, kaip „Melo detektorius“ jau rašė, šie duomenys nereiškia, kad įvykį sukėlė vakcina.
Melagingas teiginys: vakcinos silpnina natūralų imunitetą
Iš tiesų yra priešingai – vakcinos sukuria specifinį imuninį atsaką prieš konkretų ligos sukėlėją, šiuo atveju – SARS-Cov-2 virusą. Kaip nurodoma Europos komisijos sudarytoje internetinėje publikacijoje vakcinų tema, „Vakcinos paskirtis – parengti žmogaus imuninę sistemą (natūralią organizmo apsaugą) atpažinti konkrečią ligą ir nuo jos apsiginti.“
Plačiau apie tai, kaip veikia skirtingų tipų COVID-19 vakcinos, galima skaityti čia.
Melagingas teiginys: visi, pasiskiepiję nuo COVID-19, patiria nuo antikūnų priklausomą infekcijos „sustiprinimą“
Apie vadinamąjį nuo antikūnų priklausomą infekcijos „sustiprinimą“ (ang. andibody dependent enhancement, ADE) pirmasis viešai, siedamas šią reakciją su COVID-19 vakcinomis, prabilo ŽIV atradėjas, Nobelio premijos laureatas Luc Montagnier, tačiau jo įtarimus paneigė mokslininkai ir tarptautinė faktų tikrintojų bendruomenė.
„Melo detektoriaus“ kalbintas Švedijos Gioteburgo universiteto epidemiologas daktaras Gytis Dudas taip pat patvirtino, kad kalbant apie SARS-Cov-2 virusą šis efektas mažai tikėtinas.
„„Antibody-dependent enchancement“ yra efektas, kai persirgus vienu viruso serotipu antras susirgimas kitu serotipu sukelia žymiai blogesnius simptomus ir padidina mirties tikimybę.
Klasikinis pavyzdys yra Dengės karštinė, kuri turi keturis plačiau paplitusius serotipus. Manoma, kad visi serotipai yra pakankamai panašūs, kad prie visų paviršiaus baltymo kabintųsi antikūnai, sudaryti prieš bet kurį iš serotipų, bet kai serotipas neatitinka to, prieš kurį buvo sudaryti antikūnai, antikūnai nebėra neutralizuojantys ir padeda virusui infekuoti ląsteles dar efektyviau.
Pačiam efektui reikia daug judančių dalių – didelės viruso įvairovės ir priklausomybės nuo replikavimosi makrofaguose – tai SARS-Cov-2 atveju mažai tikėtinas kaip ženkliai kažką keičiantis mechanizmas.
Vakcinos nuo Dengės tyrimai Filipinuose buvo viena iš tų nedaugelio istorijų, kai vakcinos bandymų metu turbūt padarė daugiau žalos, nei naudos.
O dėl skiepų ir mutacijų, tai mutacijų atsiradimui įtakos gali daryti tik tai, kas paveikia klaidų įvėlimą į genomo kopijavimą (t.y. mutageninės medžiagos, jonizuojanti spinduliuotė), o paskiepyta populiacija gali tik atrinkti jau įvykusias mutacijas“, – komentavo G. Dudas.
Melagingas teiginys: visiems, pasiskiepijusiems nuo COVID-19, pasireiškia kraujo krešulių susidarymas
Sveikatos specialistų teigimu, nėra jokių įrodymų, kad iRNR tipo COVID-19 vakcinos, apie kurias klaidinančiame vaizdo įraše kalba dr. S. Brooksas, lemtų kraujo krešulių susidarymą.
Europos vaistų agentūra pripažino, kad kraujo krešulių susidarymą galima laikyti ypač reta šalutine reakcija į „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ kurtas vakcinas (skaityti čia ir čia). Abi šios vakcinos yra viruso vektoriaus tipo.
Melagingas teiginys: žmonės sterilizuojami pasitelkiant COVID-19 vakcinas
„Melo detektorius“ paneigė teiginius apie vakcinų nuo COVID-19 neva sukeliamą nevaisingumą. Nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad vakcinos trikdytų nėštumą ar keltų pavojų reprodukcinei žmonių sveikatai. Apie tai galima skaityti čia, čia ir čia.
Melagingas teiginys: 80 proc. vakcinuotų moterų per pirmąjį nėštumo trimestrą patyrė persileidimą
„Melo detektorius“ jau rašė apie tai, kad nėra įrodymų, jog persileidimų skaičius būtų išaugęs pradėjus skiepyti nuo COVID-19.
Nors spontaniškų pranešimų apie vakcinų šalutinius poveikius sistemose yra užregistruotų žinučių apie patirtus persileidimus, priežastinis ryšys tarp įvykių ir vakcinų nebuvo aptiktas, be to, persileidimų skaičiai niekuo nesiskiria nuo buvusiųjų iki vakcinacijos pradžios.
Kas yra dr. Seanas Brooksas?
Klaidinančiame vaizdo įraše dr. Seanas Brooksas prisistato esantis Oksfordo mokslų daktaru. Oksfordo mieste, Ohajo valstijoje, JAV vykusiame mokyklos vadovybės susirinkime S. Brooksas pasisakė medicinos temomis, reikalaujančiomis tam tikrų specifinių žinių, tačiau kas iš tiesų yra dr. S. Brooksas?
„Bitchute“ platformoje galima rasti vaizdo įrašą, kuriame kalba itin panašios išvaizdos svečias į matomą mokyklos vadovybės susirinkime, pristatomas kaip dr. Seanas Brooksas. Tinklalaidės aprašyme nurodoma, kad Dr. S. Brooksas visą gyvenimą dirbo švietimo srityje, šia tema yra parašęs keletą knygų, o laidoje nurodoma, kad tas pats asmuo bakalauro laipsnį įgijo Majamio universitete Ohajuje (universitetas yra įsikūręs Oksfordo mieste, todėl tai paaiškintų, kodėl mokyklos vadovybės susirinkime vyras prisistato esantis Oksfordo mokslų daktaru. Taip pat toks prisistatymas gali klaidinti žmones, pamaniusius, kad kalbama apie prestižinį Oksfordo universitetą, įsikūrusį Didžiojoje Britanijoje), o magistro ir mokslų daktaro laipsnį – Waldeno universitete. Dr. S. Brooksas nepristatomas kaip medicinos ar imunologijos srities mokslininkas, galintis profesionaliai pasisakyti vakcinų tema.
Išvados: remiantis pateiktais duomenimis galima teigti, kad dr. S. Brooksas, kalbantis socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše, neturi reikiamos kompetencijos profesionaliai pasisakyti medicinos ar imunologijos srities klausimais. Šio asmens kalboje vakcinų tema gausu klaidingos informacijos.
- Šaltiniai
- Kaip veikia COVID-19 vakcinos?; op.europa.eu
- Understanding How Vaccines Work; cdc.gov
- AstraZeneca’s COVID-19 vaccine: EMA finds possible link to very rare cases of unusual blood clots with low blood platelets; ema.europa.eu
- EMA says possible link between J&J vaccine and rare blood clots; euronews.com
- Gąsdinimas skaičiais: ne, COVID-19 nenulėmė tūkstančiais procentų išaugusio persileidimų skaičiaus; delfi.lt
- Plinta klastotė: gąsdina nėščiąsias neva vakcinų sukeliamu nevaisingumu; delfi.lt
- Gąsdina melaginga informacija: neva tai vakcina nuo COVID-19 gali sukelti moterų nevaisingumą; delfi.lt
- Spekuliuoja, esą vakcina galėtų sukelti moterų nevaisingumą, bet mokslininkai sako ką kita; delfi.lt
- Švedijos Gioteburgo universiteto epidemiologo daktaro Gyčio Dudo komentaras
