Tokią melagingą informaciją skelbianti publikacija buvo patalpinta į internetiniame portale paranormal.lt. Straipsnyje cituojamas kanadietis gydytojas Charles Hoffe, kuris aiškina, kad neva vakcinų sudėtyje esančios medžiagos užkemša kraujagysles.
„Viename iš savo naujausių pranešimų daktaras Hoffe aiškina, kad pastebėjo, jog jo pacientai, kurie vartojo "Pfizer-BioNTech" arba "Moderna" mRNA (angl. messenger RNA) "vakciną", dabar užsikemša kapiliarai, o tai, pasak jo, galiausiai sukels rimtą širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimą“, – rašoma paranormal.lt straipsnyje.
Visgi tokia informacija yra melaginga.
Nėra jokių įrodymų, kad mRNA vakcinos sukeltų Ch. Hoffe įvardytus šalutinius poveikius. Vakcinos yra pripažintos saugiomis tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Europos vaistų agentūros.
Ch. Hoffe jau ne kartą neigiamai atsiliepė apie vakcinas, o ne vienas jo toks atsiliepimas buvo paneigtas kaip melagingas. Ne viena žiniasklaidos priemonė prašė Ch. Hoffe pateikti įrodymų, tačiau šis to nepadarė. Dėl jo pasisakymų ligoninė, kurioje jis dirba, pradėjo tyrimą, o Kanados sveikatos ekspertai ragina netikėti Ch. Hoffe paskleistomis melagienomis.
Svarbu suvokti tai, kad panaudojant mRNR technologiją sukurtos vakcinos yra santykinai naujos, tačiau mokslininkai šioje srityje dirba jau ne vieną dešimtmetį.
mRNR mokslininkai atrado dar 1961 metais. Po maždaug trisdešimties metų Viskonsino universiteto ir biotechnologijų kompanijos „Vical Incorporated“ mokslininkai atrado, kaip pagaminti mRNR, kad ji nurodytų ląstelėms gaminti specifinius baltymus. O 2005 metais biochemikė Katalin Kariko, kuri dabar eina „BioNTech“ vyresniosios viceprezidentės pareigas, atrado būdą, kaip konfigūruoti mRNR, kad ši gebėtų praslysti pro žmogaus organizmo natūralią apsaugą ir išvengtų pavojingo imuninio atsako.
Minėtos mokslininkės darbas įkvėpė įkurti „Moderna“, kuri šiuo metu visą dėmesį skiria mRNR technologija paremtiems gydymo būdams. Prieš prasidedant pandemijai, „Moderna“ buvo pradėjusi aštuonių mRNR vakcinų, įskaitant vakciną nuo gripo, klinikinius bandymus. 2017 metais K. Kariko su keliais kitais „BioNTech“ ir Pensilvanijos universiteto mokslininkais nustatė, kad mRNR vakcina apsaugo peles ir beždžiones nuo Zika viruso. Tad mokslininkė tikrai nenustebo, kai dvi mRNR technologijos pagrindu sukurtos vakcinos apsaugo nuo COVID-19.
Ch. Hoffe įvardijamas šalutinis poveikis nėra aptikas ar patvirtintas. Bendrai žiūrint, ilgalaikiai šalutiniai poveikiai yra mažai tikėtini. O trumpalaikiai poveikiai yra tie, kurių mokslininkai paprastai tikisi ir stebi, jie dažniausiai lengvi ir greitai praeinantys. Tiek „Moderna“, tiek ir „Pfizer“ mokslininkai savo savanorius stebėjo dar mažiausiai du mėnesius po to, kai jiems buvo suleista antroji vakcinos dozė (abiem atvejais būtina suleisti po dvi vakcinos dozes). Ir nekilo jokių nuogąstavimų dėl saugumo.
„Užfiksuoti šalutiniai vakcinos poveikiai daugeliu atveju pasireiškia per kelias valandas, kartais dienas, arba itin retais atvejais – savaites“, – neseniai tviteryje pažymėjo Browno universiteto skaitmeninės sveikatos centro direktorė Megan Ranney. Kalbant konkrečiai apie mRNR technologijos pagrindu sukurtas vakcinas, žmogaus organizmas molekulę sunaikina labai greitai, o tai reiškia, kad ji organizme ilgai neužsibūna.
Dauguma „Pfizer“ vakcinos bandymuose dalyvavusių žmonių nurodė po paskiepijimo jutę trumpalaikių šalutinių poveikių, įskaitant nuovargį, galvos skausmą bei skausmą injekcijos vietoje. Bendrai kalbant, daugiau šalutinių poveikių pasireiškė jaunesniems nei 55 metų asmenimis. 18-88 metų amžiaus grupėje 4,6 proc. žmonių sakė jautę didelį nuovargį po antrosios vakcinos dozės, o 3,2 proc. nurodė, kad jiems labai skaudėjo galvą.
„Moderna“ bandymų metu tam tikras šalutinis poveikis pasireiškė devyniems iš dešimties bandymų dalyvių, tačiau tai buvo daugiausia lengvas ar vidutinio sunkumo poveikis. Apie 17 proc. dalyvių pranešė apie kiek rimtesnį šalutinį poveikį, pavyzdžiui, skausmą arba patinimą injekcijos vietoje, karščiavimą, galvos skausmą, nuovargį, pykinimą ir vėmimą.
Šalutinis poveikis paprastai buvo juntamas vieną-tris dienas, nurodoma FDA paskelbtuose dokumentuose. Abiejų bandymų metu tokie poveikiai buvo stebimi skirtingų lyčių, įvairaus amžiaus grupėse, etninėse ir rasinėse grupėse bei tarp žmonių, turinčių gretutinių sveikatos problemų. „Ankstesnė patirtis rodo, kad FDA aprobavus kokią nors vakciną, itin retai nustatomas koks nors rimtas naujas ir netikėtas šalutinis poveikis“, – pažymėjo „Sheba“ medicinos centro gydytojas, mokslų daktaras Noamas Tau.
Remiantis visa šia informacija galima teigti, kad platinama informaciją, kurią pateikė Ch. Hoffe, yra melagiena.
Šaltiniai:
- https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/tiems-kas-abejoja-6-faktai-apie-vakcina-nuo-koronaviruso.d?id=86125077
- https://www.kamloopsthisweek.com/news/despite-claims-by-lytton-doctor-interior-health-says-covid-19-vaccines-are-safe-1.24311020
- https://www.cbc.ca/news/canada/british-columbia/bc-doctors-misinformation-covid-19-1.6021489
