„<...>negaliu suprasti tų, kurie vis dar skiepijasi, nors informacija net ir oficialioje spaudoje patvirtina - skiepas nuo koronaviruso neapsaugo, o tikimybė įgyti naujų sveikatos problemų ar net mirti nėra tokia jau maža“, – ilgame feisbuke įraše teigia moteris.
Visgi tokia informacija – melaginga.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti, neleidžiant sukelti simptominės ligos, o jei susergama, apsaugant nuo sunkios ligos eigos bei mirties.
Kaip nurodo SAM, po dviejų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių, darant 21 dienos pertrauką, jos efektyvumas siekia 95 proc. „Moderna“ vakcinos efektyvumas po dviejų dozių, darant 28 dienų pertrauką, siekia 94 proc.
„AstraZeneca“ vakcinos jau po vienos dozės efektyvumas siekia 70 proc. Po antros šios vakcinos dozės, darant 12 savaičių pertrauką, vakcina, praėjus 7 ir daugiau dienų, 94 proc. apsaugo nuo užsikrėtimo ir simptominės ligos formų, 92 proc. – nuo sunkių ligos formų ir 87 proc. – nuo hospitalizacijos.
Tačiau kartais vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams. Kitaip pasakius – skiepytis verta, mat jūsų organizmas efektyviai sunaikins virusą, o jei ir susirgsite, tikėtina, kad sirgsite lengva ar net besimptome forma. Tad nėra taip, kad asmeniui visiškai nesusidaro imuninis atsakas, tiesiog susidaręs atsakas gali būti nepakankamai stiprus, kad žmogus nesusirgtų.
„Paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą. Ši tikimybė yra ženkliai mažesnė, bet ji išlieka. Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes“, – SAM pranešime teigė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga. Taigi, nors ir pasiskiepijęs asmuo gali vis tiek susirgti COVID-19, pasiskiepijus bendrai mažėja tikimybė užsikrėsti ar sirgti sunkia ligos forma.
Pranešime dr. M. Strioga pabrėžė, kad vakcinacijos efektą visuomenė pajus tuomet, kai bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų. O kodėl dar verta skiepytis? Kaip nurodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertai, siekiant kuo greičiau suvaldyti visą pasaulį jau beveik metus sukausčiusią koronaviruso sukeltą pandemiją, labai svarbu skiepytis nuo COVID-19 ligos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, jog vakcinos jau daugiau nei du šimtus metų yra laikomos saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų.
O kaip dėl moters teiginių apie vakcinų sukeltus sveikatos sutrikdymus ar net mirtį?
Kauno klinikos yra išplatinusios informaciją apie vakcinas nuo COVID-19. Apie šalutinius poveikius teigiama taip: „Tam tikras šalutinis poveikis gali pasireikšti, bet jis po kelių dienų išnyksta. Gali skaudėti ranką, pasireikšti galvos skausmas, karščiavimas ar kūno skausmai. Tai nereiškia, kad susirgote COVID-19 liga. Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, kreipkitės į gydytoją“.
Taip pat atsakoma ir į klausimą, ar vakcina nuo COVID-19 sukelia kokį nors ilgalaikį šalutinį poveikį? „Kadangi COVID-19 vakcinos sukurtos visai neseniai, prireiks daugiau laiko ir turės pasiskiepyti didesnis skaičius žmonių, kol sužinosime daugiau apie labai retą ar galimą ilgalaikį šalutinį poveikį. Gera žinia ta, kad visų patvirtintų vakcinų saugos duomenims surinkti buvo atlikti mažiausiai aštuonias savaites trukę klinikiniai tyrimai, be to, nėra įprasta, kad šalutinis vakcinos poveikis pasireikštų praėjus daugiau kaip aštuonioms savaitėms po skiepijimosi“.
Taip pat kai kurios vakcinos turi ir itin retus, tačiau sveikatai pavojingus, šalutinius poveikius. Neseniai Europos vaistų agentūra (EVA) nustatė, kad „Vaxzevria“ vakcina gali sukelti itin retą kapiliarų pralaidumo sindromą. Visgi, toks šalutinis poveikis yra labai retas – Europos ekonominėje erdvėje ir Jungtinėje karalystėje kol kas pranešta apie 6 kapiliarų pralaidumo atvejus, pasireiškusius po skiepijimo „Vaxzevria“ vakcina. O šios vakcinos iki gegužės 27 d. Europoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo sunaudota net 78 milijonai dozių.
Remiantis visa šia informacija galima teigti, kad moters įrašas – melagingas.
Šaltiniai:
- https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/nustatytas-dar-vienas-vaxzevrios-salutinis-poveikis-itin-retas-bet-pavojingas.d?id=87491385
- https://koronastop.lrv.lt/lt/duk/vakcinacija-nuo-covid-19
- https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/covid-19-vakcinos-ko-tiketis
- https://www.kaunoklinikos.lt/media/pdf/2020%2012%2018%20Skiepai%20nuo%20COVID.pdf
- https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/kodel-svarbu-skiepytis-nuo-covid-19-ligos-kaip-susidaro-specifinis-imunitetas https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcinuoti-asmenys-taip-pat-gali-uzsikresti-koronavirusu-ir-ji-platinti-todel-svarbu-nepamirsti-atsargumo
