Pažėrė šūsnį klaidinančios informacijos apie antikūnų testus, vakcinas ir imunitetą

www.DELFI.lt

Antikūnų testas

FOTO: Shutterstock

Socialiniuose tinkluose dalinamasi vaizdo įrašu, kuriame gausu klaidinančios informacijos ir sąmokslo teorijų pandemijos tema. Šis vaizdo įrašas, kurio autorius ragina žiūrovus nesiskiepyti, o verčiau atrasti sveiką gyvenimo būdą, yra įsitikinęs, kad vakcinos nepadeda nuo viruso atmainų ir tvirtina, kad pandemija ir pastangos paskiepyti kuo daugiau žmonių yra išskirtinai tik politinis reikalas, „Facebook“ socialiniame tinkle buvo pasidalinta beveik 1000 kartų.

„Melo detektorius“ nusprendė paanalizuoti klaidinančius vaizdo įraše išsakytus teiginius.

Klaidinantis teiginys. Gydytojai neleidžia žmonėms išsitirti antikūnų motyvuodami, kad visa tai yra tiesiog politika, todėl natūraliai persirgę infekcija žmonės neturi jokių galimybių pasitikrinti, ar turi imunitetą SARS-Cov-2 virusui.

Vaizdo įrašo autorius dalinasi savo asmenine patirtimi, tvirtindamas, kad įtaręs, jog turėjo besimptomį COVID-19 susirgimą, poliklinikoje pasiprašė pasidaryti antikūnų testą. Gydytojas jam nurodęs, kad testo atlikti nėra galimybių, nes „čia yra politinis reikalas“, be to, paklausus, ar yra kokių kitų būdų atlikti testą buvo nurodyta, kad „nėra variantų“.

Vaizdo įraše gausu klaidinančios informacijos

Nors asmeninės autoriaus istorijos ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo suteikta galimybė atlikti antikūnų testą patikrinti negalime, netiesa, kad žmonės, įtariantys, kad natūraliai persirgo COVID-19 liga, neturi galimybių pasitikrinti, ar neturi susiformavusio imuniteto. Tačiau tam, kad testas būtų kaip įmanoma tikslesnis, reikia atitikti kelias sąlygas.

Kaip skelbiama Antakalnio poliklinikos oficialioje interneto svetainėje, norintys įsitikinti, ar jau turi imunitetą SARS-Cov-2 virusui gali tai padaryti atlikę COVID-19 antikūnų testą. Tokio testo kaina šio testo rašymo metu yra 10,50 eur. Testą rekomenduojama atlikti žmonėms, kuriems PGR būdu buvo nustatytas COVID-19 virusas, taip pat susidūrus su neaiškios kilmės karščiavimu, įtariant COVID-19 ligą ar turėjus kontaktą su sergančiuoju.

Dėl testo rekomenduojama kreiptis praėjus saviizoliacijos laikotarpiui ir ne anksčiau kaip 3 savaitės po karščiavimo pabaigos arba gauto teigiamo COVID -19 PGR testo.

Apie panašią mokamą paslaugą išsitirti antikūnų kiekį skelbia ir kitos Vilniaus poliklinikos, pavyzdžiui, Šeškinės poliklinika, Vilniaus rajono centrinė poliklinika, Karoliniškių poliklinika ir kitos.

Apie galimybę atlikti COVID-19 antikūnų testą skelbia ir kitų miesto gydymo įstaigos, pavyzdžiui, Kauno poliklinika, Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Nesant galimybės antikūnų testą atlikti valstybinėje gydymo įstaigoje, galima kreiptis į privačias laboratorijas, kuriose testo atlikimas kainuoja maždaug 15 – 20 eurų.

Dar vienas būdas įsitikinti, ar organizme susidarė antikūnai – įsigyti greitąjį testą vaistinėje ir atlikti testą pačiam. Tokio testo kaina skirtingose vaistinėse gali siekti 6 – 12 eurų.

Taigi, galimybių, kokiu būdu pasitikrinti, ar kūne jau susidarė antikūnai nuo SARS-Cov-2 viruso yra ne viena. Nors testai paprastai yra mokami, jų kaina, palyginti, nėra didelė.

Klaidinantis teiginys. Politikai „trina rankomis“, ragindami visus skiepyti, nes jiems už kuo daugiau paskiepytų žmonių sumokama.

Tai – eilinė sąmokslo teorija, kurios tikrumo vaizdo įrašo autorius nepagrindžia visiškai jokiais duomenimis ar įrodymais. Iš tiesų, vakcinos pasaulio valstybėms kainuoja didelius pinigus, o ne atvirkščiai, todėl ne kiekviena šalis gali aprūpinti visus gyventojus pakankamų vakcinų kiekiu.

Kaip praėjusiais metais spaudos konferencijos metu komentavo buvęs premjeras Saulius Skvernelis, maksimali Lietuvos numatyta išleisti vakcinoms suma gali siekti iki 125 mln. eurų.

Klaidinantis teiginys. Dažnai atliekamas testas COVID-19 nustatyti kenkia žmogui, nosyje juntamas pašalinis svetimkūnis.

Nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad dažnai atliekami testai COVID-19 nustatyti kenkia žmogui. Šiuo metu pasaulyje jau egzistuoja įvairių skirtingo patikimumo būdų virusui nustatyti – virusas gali būti nustatomas iš kraujo, iš seilių ar paėmus nosies ar nosiaryklės mėginį.

Nosiaryklės mėginio ėmimas gali būti nemaloni procedūra, tačiau sveikatai jis, jei atliekamas kokybiškai sveikatos specialistų, žalos nepadarys.

Klaidinantis teiginys. Tik trys pasaulio valstybės atsilaikė prieš spaudimą įvesti karantino priemones, koronavirusą, būtinybę skiepyti gyventojus – Tanzanija, Švedija ir Baltarusija.

Šis teiginys – neteisingas, nes daugybė įrodymų ir liudijimų atskleidžia, kad visose šiose šalyse žmonės sirgo COVID-19 infekcija, pareikalavusia ir aukų, nors tiesa, kad visos trys valstybės ėmėsi skirtingų būdų, kaip tvarkytis su pandemija.

Pavyzdžiui, Tanzanijos vyriausybė nuo pat pandemijos pradžios buvo skeptiškai nusiteikusi viruso atžvilgiu, neigė jo egzistavimą. Prie to smarkiai prisidėjo kontraversiški buvusio Tanzanijos prezidento, mirusio šių metų kovą, John Magufuli, pareiškimai. Vietos žmonėms, gydytojams šalyje buvo uždrausta viešai kalbėti apie COVID-19, tačiau kai kurie medicinos srities darbuotojai prasitarė sulaukiantys pacientų, kuriems reikalinga deguonies terapija. Šalyje taip pat prabilo dvasininkai, kovo mėnesį BBC žurnalistams atskleidę, kad per du mėnesius mirė 25 dvasininkai ir 60 vienuolių, kuriems pasireiškė į COVID-19 panašūs simptomai.

Taigi, nors tiksliai nustatyti informaciją apie pandemijos eigą Tanzanijoje sunku, nes šalis atsisako teikti statistinius duomenis apie susirgimus ar mirtis, yra pagrįstų įtarimų, kad COVID-19 šioje šalyje siaučiai taip, kaip ir visame pasaulyje.

Tiesa, gali būti, kad Tanzanija taip pat sulauks kitokio požiūrio į viruso grėsmę ir pandemiją, nes pasikeitus šalies vadovui jau prabilta ir apie vakcinų bei medicininės įrangos įsigijimą, medicinos personalo apmokymą.

Baltarusija – taip pat ne išimtis. Šioje šalyje virusas taip pat vis dar kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai. Šiuo metu naujų susirgimų 7 dienų vidurkis šalyje siekia 670 atvejų, mirčių vidurkis siekia 10. Iš viso Baltarusijoje koronavirusas nuo pandemijos pradžios pasiglemžė 3063 gyvybes.

Palyginti aukštam naujų atvejų šalyje skaičiui įtakos gali turėti ir gana lėtas imunizacijos tempas. Pagal tai, kiek iš viso gyventojams buvo suleista vakcinos dozių galima manyti, kad Baltarusijoje visiškai paskiepyta maždaug 5,6 proc. populiacijos.

Švedijoje, nors šalis nuo pat pandemijos pradžios ėmėsi kitų būdų kontroliuoti viruso plitimą ir kreipėsi į gyventojų sąmoningumą vietoje to, kad įvestų griežtus karantino reikalavimus, virusas padarė didžiulę žalą ir iš viso pasiglemžė 14 574 gyvybes. Šiuo metu šalyje 7 dienų naujų susirgimų vidurkis vis dar siekia 483 atvejus. Tiesa, šalyje dedamos didelės pastangos skiepyti gyventojus ir dabartiniais duomenimis pagal tai, kiek vakcinos dozių jau buvo suleista, jų turėjo užtekti pilnai paskiepyti 32,7 proc. visų šalies gyventojų.

Tiesa, nors Švedija visą pandemijos laikotarpį garsėjo itin švelniais ir daugiausia savanoriškais suvaržymais, šių metų vasario pabaigoje paskelbta apie pirmąjį pradedamą karantiną, mat sparčiai daugėjant atvejų skaičiui kitaip kontroliuoti viruso tapo nebeįmanoma.

Klaidinantis teiginys. Vakcinos visiškai neapsaugo nuo viruso atmainų

Netiesa, kad vakcinos nesuteikia visiškai jokios apsaugos nuo viruso variantų, nors jų efektyvumas susidūrus su kai kuriomis atmainomis ir kinta. Kaip praneša Pasaulio sveikatos organizacija, su pandemija reikia kovoti jau turimais būdais, todėl naujos viruso atmainos neturėtų tapti priežastimi nesiskiepyti. Paskiepijus kuo didesnę dalį pasaulio populiacijos, tikimasi pristabdyti viruso plitimą, o jam nusilpus sumažėtų ir naujų mutacijų tikimybė.

Šiuo metu yra žinoma, kad skirtingų gamintojų vakcinos suteikia skirtingą apsaugą nuo viruso mutacijų, pavyzdžiui, tyrimų metu nustatyta, kad nuo Beta arba B.1.351 viruso atmainos, pirmą kartą aptiktos Pietų Afrikoje, „Pfizer“ kurta vakcina apsaugojo maždaug 75 proc., o tai vis viena yra aukštas rodiklis.

Klaidinantis teiginys. Jei stiprinsiu imunitetą – sportuosiu, sveikai maitinsiuosi – skiepyti nebus jokios prasmės.

„Melo detektorius“ jau ne vieną kartą paneigė teiginius apie tai, kad sveika mityba, sportas ir sveikatinimasis gali apsaugoti nuo naujojo koronaviruso ar netgi gali pakeisti vakciną (pvz.1, pvz. 2). Be abejo, propaguoti sveiką gyvenimo būdą rekomenduotina, norint išlaikyti gerą savijautą ir gyvenimo kokybę, tačiau nuo COVID-19 ligos tai neapsaugos.

Tam, kad organizmas būtų apsaugotas nuo viruso, reikalingas specifinis imunitetas, įgyjamas arba natūraliai persirgus infekcija arba pasiskiepijus. Šiuolaikinė medicina teikia pirmenybę ligų prevencijai, todėl pasaulis deda visas įmanomas pastangas, siekiant, visų pirma, užkirsti kelią susirgimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)