Pranas Valickas dešimties minučių trukmės vaizdo įraše kalba apie situaciją su vakcinavimu nuo COVID-19 ir lygina tarpusavyje vakciną nuo SARS viruso su vakcina nuo SARS-Cov-2 viruso. Interviu tvirtinama, esą SARS-1, taip šis virusas pavadinamas vaizdo įraše, vakcina maždaug prieš 15 metų „biologiškai iškastravo“ moteris. Tačiau ši informacija, kaip ir dar daugiau detalių, yra melaginga, mat vakcinos nuo SARS viruso taip ir nebuvo pradėtos naudoti žmonėms – jų vystymas strigo dar bandymų su gyvūnais etape.

Žurnalistas P. Valicko klausia: „O dabar kaip šiaip manot, kokia yra grėsmė ar žala vaisingumui?“.

P. Valickas į šį klausimą atsako pateikdamas pavyzdį, kad „prieš kokį 15 ar daugiau metų, kai buvo ten paukščių gripas, ten tada skelbė skandalą baisiai didelį, prigamino daug vakcinų, skiepais tada vadinosi, nuo to SARS, nuo paukščių. Ir visur tada buvo pradėtas vajus skiepyti. Tenai dešimtis milijonų dozių buvo prisipirkę vyriausybės, bet Meksikoje, Meksikos katalikų universitetas, tada aš skaičiau spaudoje, Meksikos katalikų universitetas ištyrė vakciną ir paskelbė tokią labai įdomią medžiagą, kad prie tos vakcinos, atseit, nusilpninto viruso prisiūtas baltymas, kuris gaminamas moters kūne nėštumo metu. Reiškia tas baltymas placentoje atskiria motinos ir vaisiaus kraują, nes motinos ir vaisiaus kraujo grupės skirtingos yra ir jeigu tik motinos kraujas patenka į vaisių, tai vaisius žūsta, įvyksta persileidimas. Tai va, tas baltymas, jisai kaip tik patikimai atskiria motinos ir vaisiaus kraują. Reiškia, kaip tik tada ir nustebino pasaulį meksikiečiai, reiškia, rado tą baltymą prisiūtą, vakcinoje įtaisytą. Tai kas gaunasi – kai tiktai moteris pradeda lauktis, pastoja, pradeda gamintis baltymą, tai antikūnai, kurie pasigamina prieš tą susilpnintą vadinamą kaip tada paukščių gripą, tai tada veikia ir šitą baltymą, puola vaisių. Ir viskas, moteris pastoja ir jau vakcinuotų antikūnai sunaikina vaisių. Moterys reiškia gaunasi biologiškai iškastruotos.“ (aut. past. – citatų kalba netaisyta).

Vėliau P. Valickas suabejoja, ar nesukels COVID-19 vakcinos tokių pat pasekmių, mat ir viena, ir kita buvo kurta koronavirusui įveikti.

Kas melas

Visų pirma, interviu metu sumaišomi virusų pavadinimai. Iš pokalbio akivaizdu, kad kalbama apie SARS arba SARS-CoV viruso protrūkį, įvykusį 2002 – 2003 metais, tai yra, prieš 18 metų, tačiau P. Valickas kelis kartus mini paukščių gripą. Paukščių gripu vadinamas visai kitas virusas, perduodamas žmonėms per užkrėstus paukščius, auginamus mėsai ir kiaušiniams. Pavojingiausios žmogui paukščių gripo padermės – H5N1 ir H7N9. Tuo tarpu SARS-CoV virusas greičiausiai buvo perduotas žmogui per šikšnosparnius, natūralius šių virusų nešiotojus gamtoje, tačiau, panašiai kaip SARS-Cov-2 viruso kilmės atveju, galutinių išvadų, kaip šikšnosparniai galėjo perduoti virusą žmogui ir ar tikrai jis tarp žmonių paplito būtent tokiu būdu, neprieita.

Antra, kalbant apie vakcinas, svarbu pažymėti, kad vakcina nuo pasaulį 2013 metais išgąsdinusio SARS viruso taip ir nebuvo iki galo išvystyta, tai yra, nebuvo sukurta jokia komerciškai prieinama vakcina, kuria būtų skiepijami žmonės. SARS virusas protrūkio metu nusinešė 774 gyvybes 26 šalyse, iš viso buvo užfiksuoti 8096 susirgimo atvejai, o vėliau, nuo 2004 metų, apie SARS atvejus nustota pranešinėti – virusas tiesiog dingo.

SARS virusas

Tiesa, mokslininkai dėjo pastangas sukurti vakciną nuo SARS-CoV-1 viruso, tačiau vakcinos kūrimas strigo bandymų su gyvūnais stadijoje, o bandymai su žmonėmis taip ir nebuvo pradėti. Nors išbandžius inaktyvuotą virusą su šeškais, primatais ir pelėmis buvo pastebėta, jog pavyksta sukurti imunitetą, vakcinos gyvūnams taip pat sukėlė ir imunines ligas. Galiausiai tyrimų nutraukimą lėmė ir viruso lokalumas – jis plačiai taip ir nepasklido po visą pasaulį – ir faktas, kad nuo 2004 metų nebuvo pranešama apie naujus susirgimus, taigi, nebuvo matoma prasmės toliau tęsti vakcinos kūrimą.

2016 metais taip pat bandyta sukurti veiksmingą vakciną nuo SARS, tačiau jos kūrėjams nepavyko patraukti investuotojų dėmesio, taigi, bandymai su žmonėmis nepradėti pritrūkus pinigų, be to, daugelis nematė prasmės kurti vakciną virusui, kuriuo jau kurį laiką žmonės nebeužsikrėsdavo.

Taigi, SARS-CoV-1 viruso vakcina niekaip negalėjo būti susieta su P. Valicko interviu minima moterų sterilizacijos istorija, nes vakcina niekada iki galo net nebuvo sukurta, nei apskritai bandyta su žmonėmis.

Taip pat neaišku, kokią mokslo įstaigą P. Valickas turi omenyje, minėdamas Meksikos Katalikų universitetą, nes įstaiga tokiu pavadinimu taip pat neegzistuoja. Visą katalikiškų Meksikos universitetų sąrašą galima rasti čia.

Pokalbio su P. Valicku metu papasakota istorija primena dar ne taip seniai socialiniuose tinkluose ir alternatyvių naujienų portaluose nuskambėjusius gandus apie tai, kad, esą, SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymas itin primena moters kūne nėštumo metu gaminamą baltymą sincitiną, todėl buvo iškelta versija, kad paskiepytų nuo COVID-19 moterų organizmas imtų priešintis joms pastojus ir pradėjus sincitino – būtino placentos susidarymui baltymo – gamybą. Dėl to, esą, nesusiformuotų placenta ir moteris negalėtų pastoti ir pagimdyti kūdikio.

„Melo detektorius“ jau rašė, kad šias teorijas mokslininkai paneigė, mat COVID-19 vakcinose nėra paties sincitino ar sincitiną koduojančios iRNR, o viruso spyglio baltymas iš tiesų nėra toks jau panašus į placentos susidarymui būdingą baltymą, kad COVID-19 vakcina galėtų jį blokuoti.

Remiantis šia informacija, „Melo detektorius“ vertina socialiniuose tinkluose pasirodžiusį interviu su P. Valicku kaip melagingą – jame gausu klaidingos informacijos tiek apie SARS-CoV-1 virusą, tiek apie pastangas išrasti nuo jo apsaugančią vakciną.