2021.06.21 20:34

Gąsdina itin mažu vakcinų nuo COVID-19 efektyvumu: kaltas nesuvokimas, kuo skiriasi skirtingi rodikliai

www.DELFI.lt

Vakcina nuo koronaviruso

FOTO: Shutterstock

Socialiniuose tinkluose dalinamasi žinia, esą farmacijos kampanijos, kūrusios vakcinas nuo COVID-19, visus apgavo ir vietoje žadėto įspūdingo efektyvumo vakcinos suteikia net 1 proc. nesiekiančią apsaugą. Siekdami pagrįsti savo teiginius socialinių tinklų dalyviai kartu dalinasi ir „The Lancet“ patalpintu komentaru, tačiau iš tiesų tokie intriguojantys teiginiai kilo neįsigilinus į skirtingus vakcinų veiksmingumo rodiklius. Taigi, jie yra melagingi.

„VAKCINŲ EFEKTYVUMAS NESIEKIA NET 1% ATSKLEISTAS VAKCINOS GAMINTOJŲ MELAS!!“, – tokiais šūkiais buvo siekta sudominti skaitytojus „Facebook“ socialiniame tinkle. Toliau žinutėse detalizuojama, kad „The Lancet“ paskelbė tyrimą, parodantį, kad COVID-19 vakcinos veiksmingos tik 0,84% ... tai yra mažiau nei vienas procentas ir neatitinka deklaruoto veiksmingumo, be to, nė viena iš pagirtų ankstesnių vakcinų! Visiška nesėkmė! Buvo atskleistas pasaulinis gamintojų tyrimų rezultatų klastojimas.“ (aut. past. – žinučių kalba netaisyta).

Prie pranešimų pridedama nuoroda į oficialią „The Lancet“ interneto svetainę, tiesa, tik į pagrindinį jos puslapį, o ne žinutėje minimą „tyrimą“.

Atlikus paiešką internete nesunku išsiaiškinti, kad „tyrimas“, apie kurį kalbama klaidinančiose žinutėse, yra visai ne tyrimas, o komentaras, kuriame aptariami skirtingi vakcinų efektyvumo rodikliai.

Komentaras pradedamas nurodant, kad įprastai vakcinų veiksmingumas apibūdinamas santykiniu rizikos sumažėjimu (ang. relative risk reduction arba RRR). Tačiau tuoj pat užsimenama, kad neretai, kalbant apie vakcinų teikiamą naudą, pamirštamas kitas rodiklis – absoliutus rizikos sumažėjimas (ang. absolute risk reduction arba ARR). Tame pačiame komentare jokiu būdu neneigiamas vakcinų bandymų metu nurodytas jų efektyvumas, siekiantis 95 proc. „Pfizer / BioNTech“ kurtai vakcinai, 94 proc. – „Moderna“, 91 proc. – „Sputnik V“ vakcinai, 67 proc. – „J&J“ vakcinai ir 67 proc. – „Astrazeneca“ kurtai vakcinai. Tiesa, čia svarbu paminėti, kad komentare nurodoma minimali vakcinos suteikiamos apsaugos reikšmė. Pavyzdžiui, „AstraZeneca“ kurtos vakcinos atveju mažiausia reikšmė siekė 68 proc., o didžiausia – 82 proc., todėl buvo išvestas šių skaitmenų vidurkis – 76 proc. – kuris paprastai ir vartojamas, kalbant apie vakcinos galimybes apsaugoti nuo simptomatinės COVID-19 ligos.

Minėti skaičiai, kuriais dažniausiai ir remiamasi, kalbant apie vakcinų efektyvumą, parodo, kiek procentų mažesnę tikimybę susirgti COVID-19 turėjo paskiepytų asmenų grupė, lyginant su placebą gavusių asmenų grupe atliekant vakcinų klinikinius bandymus. Pavyzdžiui, „Pfizer / BioNTech“ kurtos vakcinos atveju paskiepytų asmenų grupė patyrė 95 proc. mažesnę riziką susirgti COVID-19 nei grupė, kuriai buvo suleista placebo.

Ką tuomet reiškia nė vieno procento nesiekiantys rodikliai, minimi „The Lancet“ publikuotame komentare?

Kaip jau buvo minėta, šios reikšmės reiškia absoliutų rizikos sumažėjimą. Kalbant apie „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu kurtą vakciną ši reikšmė siekia 1,3 proc., apie „Moderna“ kurtą vakciną – 1,2 proc., „J&J“ vakciną – 1,2 proc., „Sputnik V“ vakciną – 0,93 proc. ir „Pfizer / BioNTech“ kurtą vakciną – 0,84 proc.

Absoliutus rizikos sumažinimas – tai aritmetinis skirtumas tarp ligos atvejų rodiklių (procentas žmonių, kurie užsikrėtė infekcija) abejose tiriamųjų grupėse, tai yra, tiek vakciną gavusių žmonių grupėje, tiek placebą gavusių žmonių grupėje.

Kaip „Reuters“ žurnalistams teigė Meedan Health Desk atstovai, šis rodiklis visada atrodys žemas. Šalia pateikiamas ir pavyzdys – jei tyrime dalyvautų 20 tūkst. kontrolinės grupės asmenų ir 20 tūkst. asmenų, kuriems būtų suleista vakcina, o tyrimo metu iš kontrolinės grupės susirgtų 200 žmonių, o iš vakciną gavusių asmenų grupės nesusirgtų nė vienas, nors vakcinos efektyvumas tokiu atveju siektų 100 proc., nes nė vienas pasiskiepijęs asmuo nesusirgo, absoliutaus rizikos sumažėjimo rodiklis vis viena rodytų, kad vakcina sumažino absoliučią riziką tik 1 proc. (200 / 20 000 = 1 proc.). Tam, kad šis rodiklis pakiltų bent iki 20 proc., kai vakcinos efektyvumas siekia 100 proc., reikėtų, kad kontrolinėje 20 tūkst. asmenų grupėje susirgtų net 4000 žmonių (4000 / 20 000 = 20 proc.).

Vakcinų efektyvumas paprastai nusakomas santykiniu rizikos sumažėjimu, kadangi absoliutus rizikos sumažėjimas nusako ir populiacijos riziką užsikrėsti COVID-19, o ji priklauso ir nuo to, kiek apskritai tam tikra grupė žmonių yra imli virusui, kokiu spartumu ir į kokius esminius faktorius atsižvelgiant virusas perduodamas.

„Politifact“ žurnalistų kalbintas vienas iš „The Lancet“ publikuoto komentaro autorius, su skurdu susijusių infekcinių ligų profesorius Oksfordo Tropinės medicinos ir visuomenės sveikatos centre, Piero Olliaro, teigė, kad jį labai nuvilia neteisinga informacijos interpretacija, o savo komentaru jo autoriai nenorėjo pasakyti, kad vakcinos neveikia. Komentaro esmė buvo atkreipti dėmesį į tai, kad egzistuoja ne vienas vakcinų efektyvumą nusakantis rodiklis, todėl vakcinų gamintojai turėtų nurodyti ne tik santykinį rizikos sumažėjimą, bet ir absoliutų rizikos sumažėjimą tokiu būdu palengvindamos vakcinų palyginimą tarpusavyje ir su visuomenės sveikata susijusių sprendimų priėmimą.

Remiantis šia informacija, „Melo detektorius“ vertina socialiniuose tinkluose pasirodžiusius teiginius, esą vakcinų kūrėjai melavo apie savo sukurtų preparatų veiksmingumą, kaip melagingus. Šaltinyje, kuriuo remiasi pasidalinę šia žinute asmenys, pateikiama informacija apie visai kitą vakcinų efektyvumą nurodantį rodiklį, nei tas, kuris pateikiamas klinikinių vakcinų bandymų rezultatų aprašuose. „The Lancet“ komentaro autoriai, lyginant vakcinas tarpusavyje, ragina atsižvelgti ir į šį rodiklį, tačiau jokiu būdu neneigia vakcinų gamintojų nurodomo preparatų efektyvumo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)