Lietuviškuose socialiniuose tinkluose daug dėmesio sulaukė vaizdo įrašas, kuriame vyras tvirtina „Bluetooth“ prieigą turinčiuose įrenginiuose randantis paskiepytų nuo COVID-19 žmonių identifikacinius numerius. Pasak jo, taip yra dėl to, kad vietoje vakcinų jiems buvo suleisti „čipai“, spinduliuojantys magnetines bangas.
„Sveiki, bendraminčiai, gaudžiau ką tik pokemonus. Tie, kurie pasiskiepiję, juos rodo kiekvienas „Bluetooth‘o“ įrengi... nu, mobiliakas per „Bluetooth‘ą“ jų numerį. Tai yra čipai, joks ne skiepas. <...> Vadinami jie yra dabar pokemonai, galim gaudyti pokemonus. Visi pasiskiepijusieji, ypač du kartus, „Bluetooth‘as“ rodo jų identifikacinį numerį“, – pasakojama vaizdo įraše, kuriuo buvo pasidalinta 1,6 tūkst. kartų.
Dalis įrašą komentavusių žmonių puolė dalintis telefonų ekranais, kuriuose matyti „Bluetooth“ prieigą turinčių įrenginių sąrašai. Kai kurie rodomi įrenginiai pažymėti skaičių ir raidžių kombinacijomis, atskirtomis dvitaškiais. Tokio vaizdo kai kuriems užteko patikėti, kad šios kombinacijos ir yra netoliese esančio paskiepyto žmogaus identifikacinis numeris.
Tiesa, atsirado ir skeptiškų komentatorių, nepatikėjusių nė vienu įraše sakomu žodžiu. Jie pabrėžė, kad nufotografuotuose ekranuose nematyti nieko neįprasto – tik standartinis netoliese esančio įrenginio, kurį galima prijungti „Bluetooth“ ryšiu, kodas.
Kokius kodus pamatė komentatoriai savo įrenginių ekranuose?
Įrenginių ekranuose matomos simbolių sekos tikrai nėra paskiepytų nuo COVID-19 asmenų identifikaciniai numeriai. Tai – tiesiog netoliese esančių įrenginių, turinčių „Bluetooth“ prieigą, kodai, dar vadinami „Bluetooth“ adresu, trumpinamu tiesiog BD_ADDR. „Bluetooth“ adresą paprastai sudaro 12 raidžių arba skaičių, kurių kas antras atskirtas dvitaškiu.
Kadangi toks įrenginio atvaizdavimas gali būti nepatogus vartotojui – įrenginį vien pažvelgus į „Bluetooth“ adresą bus tiesiog sunku atskirti – kartais „Bluetooth“ prieigą turintiems įrenginiams suteikiamas vartotojui suprantamas vardas, kuriame, pavyzdžiui, įvardijama įrenginio serija, pavadinimas ar gamintojas.
Kad būtų dar paprasčiau susigaudyti, koks pavadinimas kurį įrenginį žymi, įrenginio vardą gali pasikeisti ir pats vartotojas.
Ar „Bluetooth“ ryšiu galima „aptikti“ nuo COVID-19 pasiskiepijusius žmones?
Ne, negalima. Tai – dar viena sąmokslo teorija, kuria siekiama atbaidyti žmones nuo skiepų.
Vakcinas sudaro įvairių cheminių medžiagų derinys ir nė vienos šiuo metu naudoti patvirtintos COVID-19 vakcinos sudėtyje nėra jokių mikroschemų ar kokių kitų komponentų, kurie būtų suderinami su „Bluetooth“ ryšiu. Visų Europos Sąjungos šalyse patvirtintų naudoti vakcinų sudėtis galima rasti čia.
Išvados: remiantis aukščiau pateikta informacija, „Melo detektorius“ vertina gandus, esą nuo COVID-19 pasiskiepiję asmenys gali būti aptinkami „Bluetooth“ ryšiu, nes vietoje vakcinos į jų kūnus buvo suleistos mikroschemos, kaip melagingus.
Mobiliųjų telefonų ekranuose matomi skaičių ir raidžių deriniai, kuriuos pasitelkė šios teorijos palaikytojai, yra paprasčiausi „Bluetooth“ adresai, kuriais žymimi šią technologiją palaikantys įrenginiai. „Bluetooth“ adresui gali būti priskiriamas įrenginio vardas, siekiant, kad vartotojas atskirtų, prie kurio įrenginio nori prisijungti. Taip pat „Bluetooth“ įrenginio vardą gali pakeisti ir pats vartotojas.
Visų patvirtintų vakcinų nuo COVID-19 sudėtys skelbiamos viešai. Vakcinas sudaro cheminių medžiagų deriniai, jose nėra mikroschemų ar kitų sudedamųjų dalių, kurios galėtų reaguoti į „Bluetooth“ ryšį.
- Šaltiniai
- Bluetooth Basics; learn.sparkfun.com
- 2. Setting the Bluetooth Device Address and Device Name; lpccs-docs.dialog-semiconductor.com
- Informacija apie vakcinas nuo COVID-19; vvkt.lt
- Fact check: No, the Oxford-AstraZeneca vaccine will not make your body Bluetooth connectable; eu.usatoday.com
- Getting a Covid-19 vaccine doesn’t mean you can connect to Bluetooth; fullfact.org
