Straipsniu bauginančia antrašte „Du kūdikiai ir vienas paauglys mirė pasiskiepiję eksperimentine COVID-19 „vakcina“ netruko pasinaudoti melagienų skleidėjai. Viena moteris, kurios socialinio tinklo „Facebook“ anketoje gausu melagingos informacijos skiepų ir SARS-Cov-2 viruso tema, komentavo: „Du vaikučiai ir vienas paauglys mirė po eksperimentinės kovido vakc...“.

Dar po dienos to paties straipsnio kopija pasidalinta dar kartą – šį kartą kartu su ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės nuotrauka ir komentaru: „Vaikus žudys?“.

Akivaizdu, kad dalinantis straipsniu siekta įbauginti skaitytojus skiepų neva keliama žala, tačiau tokia informacija aklai tikėti nereikėtų.

Klaidinantys komentarai socialiniame tinkle

Straipsnyje minimi keli VAERS sistemoje užregistruoti atvejai. VAERS – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sistema, per kurią žmonės, patyrę medicinos preparatų šalutinius poveikius, gali apie tai pranešti. Sistemoje registruojami visi gauti pranešimai, joje pateikiami neištirti atvejai, vadinasi, pasinaudojus joje matomais pranešimais negalima teigti, kad vieną ar kitą reakciją sukėlė būtent minimas medicininis preparatas nei kad tokia reakcija apskritai įvyko.

Kiekvieną pranešimą apie sunkius vakcinų šalutinius poveikius vėliau tiria specialistai. Jie išsiaiškina įvykio aplinkybes, ar toks atvejis apskritai egzistuoja, nustato, ar minimą reakciją tikrai sukėlė vaistas. Tik po tokio specialisto įvertinimo galima daryti vienokią ar kitokią išvadą apie vaisto ar vakcinos poveikį.

Straipsnyje, kuriuo pasidalino dezinformaciją apie skiepus skleidžiantys asmenys, minimi keli atvejai, kai mažamečius vaikus ir paauglį neva ištiko mirtis netrukus po suleistos vakcinos nuo COVID-19 dozės.

Pirmas atvejis – 15 metų paauglio berniuko iš Kolorado mirtis. Pasak VAERS sistemoje palikto skundo, berniukas neturėjo jokių sveikatos sutrikimų ar alergijų. Kaip pranešama skunde, praėjus dviem dienoms po „Pfizer / BioNTech“ vakcinos suleidimo jis mirė sustojus širdžiai.

Nurodoma, kad paauglys buvo paskiepytas šių metų balandžio 18 dieną, o mirtis jį ištiko balandžio 20 dieną, tačiau čia svarbu pažymėti, kad JAV Maisto ir vaistų administracija suteikė leidimą nuo COVID-19 skiepyti 12 – 15 metų vaikus tik gegužės 10 dieną, taigi, kai sistemoje buvo pranešta apie neva penkiolikmetį ištikusią mirtį leidimas skiepyti jo amžiaus grupės žmones dar nebuvo suteiktas.

Toliau straipsnyje rašoma apie VAERS sistemoje paliktą skundą dėl 1 metų berniuko iš Floridos mirties. Kaip pranešama skunde, berniukas neva buvo paskiepytas „Moderna“ vakcina ir praėjus dviem dienoms po skiepo mirė prasidėjus konvulsijoms ir traukuliams. Toje pačioje pastraipoje užsimenama ir apie dviejų metų mergaitę iš Virdžinijos, kuri neva mirė praėjus 5 dienoms po to, kai buvo paskiepyta „Pfizer“ vakcina.

Straipsnio autorius nurodo, kad visi šie atvejai neva įvyko vykdant vakcinų bandymus su vaikais.

Ir čia vieninteliai „įrodymai“, kuriais remiamasi straipsnyje – VAERS sistema. Tiesa, pranešimas apie dviejų metų mergaitės mirtį iš jos buvo pašalintas po to, kai JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro atstovai nustatė, kad įvykis yra visiškai išgalvotas.

Nė viena pasaulio žiniasklaidos priemonė nepranešė nei apie 15 metų berniuko, nei apie 1 ir 2 metų kūdikių mirtis, įvykusias atliekant COVID-19 vakcinų tyrimus. Kadangi tokie įvykiai būtų ypatingai svarbūs, savaime suprantama, kad jiems įvykus su tuo susiję vakcinų bandymai būtų bent laikinai sustabdyti, tačiau nieko panašaus neįvyko.

Remiantis tuo, kad, apart spontaniškų pranešimų VAERS sistemoje, daugiau nėra jokių duomenų apie neva po vakcinacijos mirusius vaikus „Melo detektorius“ vertina tokius gandus kaip melagingus. Spontaniškų pranešimų apie šalutinius vaistų poveikius sistema nėra ir negali būti įrodymas, kad vienas ar kitas įvykis iš tiesų įvyko ar kad pranešimuose minimus poveikius iš tiesų sukėlė medicinos preparatas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)