Šiuo vaizdo siužetu dalijosi veikėjas „VerumBellator“, turintis paskyras kone visuose socialiniuose tinkluose.
Interneto trolis itin aktyviai dalijasi melagienomis įvairiomis temomis (neigia COVID-19, ragina nesiskiepyti, kovoja prieš lyčių lygybę ir t.t.) ir turi akivaizdų tikslą – klaidinti žmones ir skleisti dezinformaciją.
Šiuo vaizdo siužetu dalijasi ir užsienio, ir Lietuvos feisbuko vartotojai.
Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiame vaizdo siužete asmuo demonstruoja, jog lemputė užsidega jos kontaktus prilietus prie skiepo injekcijos vietos viršutinėje rankos dalyje ties žąstu. Anot vaizdo siužeto autoriaus, lemputė neva veikia net per marškinių audinį. O kai lemputę patraukia žemiau, ji nebešviečia. Asmuo, siekdamas klaidinti naivius žmones, įmituoja, neva gavo stulbinančių galių po skiepo.
Panaudojo įkraunamą LED lemputę
Delfi Melo detektorius pasiteiravo šviesų dailininko ir inžinieriaus Eimanto Kuktos, kokiu būdu galima atlikti šį „triuką“.
„Tai – paprasčiausia pakraunama LED lemputė. Tokią galima įsigyti internetu. Įsukus ją į paprastą patroną (į kurį sukamos paprastos buitinės lemputės), jos gale pasispaudžia mygtukas ir lemputė ima šviesti. Ją galima įjungti ir paspaudus pirštu. Taigi asmuo videosiužete pakraunamą lemputę įjungia nuspausdamas ją sau į ranką“, – teigė specialistas.
Kokie šalutiniai poveikiai gali būti pasiskiepijus nuo COVID-19?
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad prasidėjus vakcinacijos procesui nuo COVID-19 Lietuvoje, viena iš labiausiai aptarinėjamų temų viešojoje erdvėje yra vakcinų šalutinis poveikis.
Deja, tai, kas aptarinėjama, neretai apipinama gandais bei prieštaringais vertinimais, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina pasitikėti tik oficialiais mokslu pagrįstais šaltiniais ir medikais, o apie pastebėtus šalutinius vakcinų poveikius informuoti ne tik socialinių tinklų bendruomenę, bet ir šeimos gydytoją ar Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT).
Taigi, ko yra normalu tikėtis, pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19? Pirmiausia to, kad šalutiniai poveikiai gali būti.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Lietuvoje yra registruotos ir naudojamos keturios vakcinos nuo COVID-19:
- „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“);
- „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“);
- „Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
- „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“). („Janssen“ yra naujausia Lietuvoje registruota ir pradėta naudoti vakcija. Platesnę informaciją apie tai rasite žemiau, informacija pateikta atskiroje pastraipoje)
Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas, teigia, kad trims vakcinoms („Comirnaty“, „Vaxzevria“, „Moderna“) būdingas panašus galimas šalutinis poveikis: nuovargis, skausmas bei patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas.
„Nors šalutinis poveikis po vakcinacijos yra tikėtinas ir gali pasireikšti, tačiau tikrai nebūtinai. Kai kada šalutinis poveikis juntamas po vienos vakcinos dozės, o kartais – po dviejų. Jungtinės Karalystės, atlikusios vakcinaciją milijonams piliečių, visuomenės sveikatos agentūra skelbia, kad šalutinis poveikis dažniau pasireškia po antros iRNR vakcinų – „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ dozės, o po „AstraZeneca“ vakcinos galimas šalutinis poveikis intensyviau pasireiškia jau po pirmos dozės“, – sako gydytojas.
Ir atvirkščiai – po pirmos „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos dozės šalutinis poveikis pasitaiko rečiau, o po antros „AstraZeneca“ vakcinos dozės – reakcijos būna retos.
Skirtingos vakcinos – skirtingi šalutiniai poveikiai?
Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad skausmas injekcijos vietoje pasireikšdavo daugiau nei 80 proc. žmonių po „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų, o po „Moderna“ vakcinos – 92 proc. paskiepytų žmonių.
Nuovargį jausdavo daugiau nei 60 proc. asmenų, paskiepytų „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis ir 70 proc. žmonių po „Moderna“ vakcinos.
Daugiau nei 50 proc. žmonių jautė galvos ar raumenų skausmą po „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos, o po „Moderna“ vakcinos – 64,7 proc.
Po vakcinacijos taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos, tačiau dažniausiai tiems žmonėms, kurie ir anksčiau buvo patyrę sunkių alerginių reakcijų. Alerginės reakcijos atsiradimą rekomenduojama stebėti maždaug 15–30 minučių po vakcinacijos proceso.
Palengvinti šalutinį poveikį, anot gydytojo, gali padėti pakankamas skysčių vartojimas, laisvesni drabužiai, vėsūs kompresai injekcijos vietoje. Nuskausminamųjų arba vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti prieš vakcinaciją nerekomenduojama, nes jie gali sutrikdyti organizmo gebėjimą sukurti imuninį atsaką prieš ligos sukėlėjus. Tačiau, jeigu po vakcinacijos kūno temperatūra pakyla virš 38.5 laipsnių, nuskausminamųjų išgerti galima. Visos nepageidaujamos reakcijos gali praeiti per keletą valandų, o sveikata pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos.
„Tik nesijaudinkite: jei nejaučiate šalutinio poveikio, tai dar nereiškia, kad vakcina nėra efektyvi. Nereikėtų galvoti, kad jeigu po vakcinacijos nepakilo temperatūra, tai vakcina neveiksminga. Taip nėra, tiesiog kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir, jeigu kaimynei temperatūra po vakcinacijos pakilo, tai nereiškia, kad temperatūra pakils ir jums“, – sako gydytojas E. Kulikauskas.
Kodėl pasireiškia šalutinis poveikis?
Anot gydytojo E. Kulikausko, šalutinis poveikis yra natūrali organizmo reakcija.
„Vakcinos esmė – supažindinti imuninę sistemą su patogenais, kad pasigamintų ne tik antikūnai, bet ir susidarytų imuninės atminties ląstelės. Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną. Su vakcina suleidžiama „instrukcija“ pagal kurią žmogus pats pagamina viruso dalelę. Tuomet imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą ir greitai neutralizuoja. Duodamas nurodymas pradėti gaminti antikūnus, kurie lengvai gali įveikti virusą, neleidžia jam „įsisiautėti“ ir apsaugo ateityje. Todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma“, – sako gydytojas.
Jis pažymi, kad visos pasaulyje naudojamos vakcinos gali sukelti šalutinių reiškinių ir jie visi būna panašūs.
„Mokslininkai stengiasi rasti balansą tarp to, kaip stipriai žmogus reaguos į vakciną, ir to, kokią maksimalią apsaugą įgis nuo konkrečios ligos. Šalutinio poveikio dažnis priklauso nuo vakcinos reaktogeniškumo, tai yra nuo to, kaip aktyviai ir kaip stipriai reaguoja imuninė sistema. Jei imuninė sistema reaguoja labai audringai – šalutinių reakcijų būna daugiau, jei palengva – mažiau“, – pasakoja gydytojas E. Kulikauskas.
Informacija apie „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) vakciną
Tai yra vakcina nuo COVID-19, kurios pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti.
„Janssen Pharmaceutica NV“ yra Belgijoje įsikūrusi farmacijos kompanija, priklausanti JAV korporacijai „Johnson & Johnson“. Jos sukurta vakcina nuo COVID-19, rekomendavus Europos vaistų agentūrai, kovo 11 d. buvo užregistruota naudojimui visoje ES.
„Janssen“ vakcina priklauso virusinius vektorius naudojančių vakcinų grupei. Ji pagaminta naudojant adeonovirusą – susilpnintą kitos šeimos virusą, į kurį įdiegiamas genas, gaminantis koronaviruso SARS-CoV-2 spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta spyglio baltymą kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnus bei suaktyvina T ląsteles (baltuosius kraujo kūnelius), turinčias su juo kovoti. Vakcinoje esantis adenovirusas negali daugintis ir sukelti ligos.
Jeigu po vakcinacijos koronavirusas patenka į organizmą, imuninė sistema jį atpažįsta, aktyvuoja gynybos mechanizmus ir jį sunaikina. Taip išvengiama susirgimo COVID-19 liga.
Ši vakcinų kūrimo technologija naudojama jau ne vieną dešimtmetį. Jos pagrindu yra kuriamos vakcinos nuo Ebolos viruso ir kitų ligų.
„Janssen“ vakcinos klinikiniame tyrime dalyvavo daugiau nei 44 tūkst. žmonių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Pusė jų gavo vakciną, o kitai pusei buvo suleistas placebas. Tyrimas parodė, kad tarp vakciną gavusių žmonių jau po dviejų savaičių 67 proc. sumažėjo simptominių COVID-19 atvejų (116 atvejų iš 19 630 tiriamieji turėjo simptomus), palyginti su žmonėmis, kurie gavo placebą (348 atvejais iš 19 691 tiriamieji turėjo COVID-19 simptomus). Tai reiškia, kad vakcinos veiksmingumas siekia 67 proc.
Vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, „Janssen“ vakcina bus skiepijami asmenys nuo 18 metų. Ar vakcina gali būti veiksminga vaikams ir paaugliams, parodys tolesni vakcinos tyrimai.
„Janssen“ vakcina galima skiepyti asmenis, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba sutrikusi, tačiau jos negalima leisti žmonėms, turintiems alergiją vakcinos komponentams, kurie yra išvardyti informaciniame pakuotės lapelyje.
Nors tyrimų metu nebuvo gauta duomenų apie „Janssen“ vakcinos neigiama poveikį nėštumui ir žindymui, informacijos apie šias žmonių grupes dar trūksta, laukiama tolesnių tyrimų duomenų. Todėl sprendimas, ar skiepyti nėščias ir žindančias moteris, turi būti priimamas pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu, įvertinus naudą ir riziką.
Kaip ir kitos vakcinos nuo COVID-19, „Janssen“ vakcina turi būti suleidžiama į rankos viršutinį raumenį, atidžiai prižiūrint medikams, pasirengusiems suteikti pagalbą staigios alerginės reakcijos pasireiškimo atveju. Dėl to gyventojų po vakcinacijos prašoma palaukti 15 minučių laukiamajame, o nepasireiškus jokiems simptomams leidžiama vykti namo ir gyventi įprastu ritmu.
Klinikinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos į „Janssen“ vakciną mažai skiriasi nuo kitų COVID-19 vakcinų. Šalutiniai poveikiai paprastai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.
Dažniausiai žmonės jautė skausmą injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmus, nuovargį, juos vargino pykinimas. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų.
Kosulys, sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje pasireiškė rečiau – mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Čiaudulys, drebulys, gerklės skausmas, išbėrimas, prakaitavimas, raumenų silpnumas, rankų ir kojų skausmas, nugaros skausmas, silpnumas ir bendra bloga savijauta pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių.
Retas šalutinis poveikis, pasireiškęs mažiau nei 1 iš 1000 žmonių buvo padidėjęs jautrumas (alergija) ir niežtintis bėrimas.
Apie šalutinius poveikius po vakcinos nuo COVID-19 galima pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv ir užpildant „Pateikti ĮNR pranešimą (pacientams)“ formą.
Šaltiniai:
