COVID-19 pandemija ir bandymas suvaldyti ją skiepų pagalba – itin populiari tema interneto troliams ir melagienų skleidėjams socialiniuose tinkluose. Vienas tokių bandymų plačiai pasklido feisbuke – itin sparčiai dalijamasi nuotrauka su prierašu, kurioje vaizduojama pamėlusi žmogaus ranka – neva tai reakcija į vakciną nuo COVID-19 ligos.
Feisbuko vartotoja, pasivadinusi save Rita Lebedeva, tikina, kad tai jos pačios rankos nuotrauka po reakcijos į vakciną – pamėlusi ranka ir net besilaikantis magnetas ant jos (feisbuko vartotojos Ritos Lebedevos citatų kalba netaisyta – red. past.):
„Mano ranka taip pasidarė po vaksinos. Procedura nebuvo skausminga be to laikosi magnetas kai pridedu. Nesuprantu ką tai reiške“.
Komentaruose veikėja pasidalijo ir neva savo vakcinacijos dokumento nuotrauka, kurioje nurodyta, kad vakcina suleista 2021 metų gegužės 25 dieną: „Va prašau senden skiepino kas netyki“.
Tačiau veikėja užmaskavo ant kortelės esantį vardą ir pavardę. Taigi, arba jos feisbuko anketa yra netikru vardu ir pavarde, arba kortelės nuotrauka yra vogta. Be to, matyti, kad nuotraukoje neužtušuotos paskutinės pavardės raidės „nė“, kurios rodo tai, kad tikroji pavardė ant kortelės yra su galūne „-ienė“ arba „-nė“.
Vėliau komentaruose feisbuko melagienų skeidėja rašo, kad jai po vakcinacijos neva prasidėjo galvos skausmai, vėmimas, o ranka taip ištino, kad net negalėjo apsirengti drabužių.
„Nukentėjusių“ daug, o nuotrauka – ta pati
Delfi Melo detektorius Google vaizdų paieškoje aptiko, jog identiška nuotrauka su pamėlynavusia ranka nuo šių metų balandžio mėnesio naudojama ir kitų feisbuko trolių, antivakserių ir melagienų skleidėjų profiliuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse – pavyzdžiui, Pietų Europoje, Norvegijoje ar Sakartvele. Be to, po tokiomis melagienomis matyti, kad feisbuko vartotojai intensyviai dalijasi šia žinute – kai kur sulaukta net 60-70 tūkst. pasidalijimų.
Norvegiškoje feisbuko paskyroje Sølvi Solheim balandžio 8 dieną pasidalijo šia nuotrauka su prierašu neva tai kitos veikėjos Mayya Zankovos reakcija po „AstraZeneca“ vakcinos praėjus 7 valandoms.
Tviteryje veikėjas Adriano Mazzola taip pat naudoja šią nuotrauką ir teigia, kad neva tai jo reakcija į „AstraZeneca“ vakciną po 7 valandų.
Dar viena veikėja – Katia Petrova – taip pat dalijosi šia nuotrauka balandžio 8 dieną su prierašu, kad tai reakcija praėjus 7 valandoms po „AstraZeneca“ skiepo.
Ši melagiena pasiekė ir Sakartvelo feisbuko vartotojus. Taip pat dalijamasi šia nuotrauka, neva tai reakcija po „AstraZeneca“ skiepo.
Chirurgas: po injekcijų tokių hematomų nebūna
Delfi Melo detektoriui abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas, socialinių tinklų erdvėje geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu, paaiškino, kad nuotraukoje yra užfiksuota hematoma, dar žinoma kaip mėlynė.
„Panašu į masyvią poodinę hematomą (mėlynę) dėl traumos ir jei, tarkime, kraujas yra skystinamas kokiu orfarinu. Pavaizduotoje nuotraukoje hematoma yra regioninė, apima visą žastą, o tai nėra būdinga jokiai injekcijai. Labiau panašu į venos sužalojimą, bet gali būti ir trauminio raumens plyšimo atveju, kai pažeidžiama vena. Tada hematomos būna plačios, kaip šiuo atveju. Ten, kur leidžiamas skiepas, hematoma išblankusi, praktiškai jos nėra. Be to, nuotraukoje tamsiausia hematomos vieta ties alkūne, o ne petimi“, – aiškino abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas.
Anot gydytojo, vakcinos leidimo vietoje labiau būdingos vietinės odos reakcijos, tokios kaip paraudimas, patinimas. Kartais tie paraudimai gali būti didesni, kartais mažesni, tačiau hematomos nėra būdingos.
Šią melagieną apie neva nuo skiepo pamėlusią ranką ištyrė ir Sakartvelo nepriklausomi faktų tikrintojai.
Kaip teigiama mythdetector.ge puslapyje, alergologų ir imunologų iš Tbilisio Evex ligoninės teigimu, sprendžiant iš nuotraukos, joje yra užfiksuota patirta trauma, o ne alerginė reakcija.
Delfi Melo detektorius informuoja skaitytojus, kad tokios melagienos plinta itin sparčiai bei paveikia socialiai jautrias visuomenės grupes, skatina nepagrįstą nepasitikėjimą mokslu ir medicina bei kelia nepagrįstą baimę visuomenėje.
Kokie šalutiniai poveikiai gali būti pasiskiepijus nuo COVID-19?
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad prasidėjus vakcinacijos procesui nuo COVID-19 Lietuvoje, viena iš labiausiai aptarinėjamų temų viešojoje erdvėje yra vakcinų šalutinis poveikis. Deja, tai, kas aptarinėjama, neretai apipinama gandais bei prieštaringais vertinimais, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina pasitikėti tik oficialiais mokslu pagrįstais šaltiniais ir medikais, o apie pastebėtus šalutinius vakcinų poveikius informuoti ne tik socialinių tinklų bendruomenę, bet ir šeimos gydytoją ar Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT).
Taigi, ko yra normalu tikėtis, pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19? Pirmiausia to, kad šalutiniai poveikiai gali būti.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Lietuvoje yra registruotos ir naudojamos keturios vakcinos nuo COVID-19:
- „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“);
- „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“);
- „Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
- „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“). („Janssen“ yra naujausia Lietuvoje registruota ir pradėta naudoti vakcija. Platesnę informaciją apie tai rasite žemiau, informacija pateikta atskiroje pastraipoje)
Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas, teigia, kad trims vakcinoms („Comirnaty“, „Vaxzevria“, „Moderna“) būdingas panašus galimas šalutinis poveikis: nuovargis, skausmas bei patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas.
„Nors šalutinis poveikis po vakcinacijos yra tikėtinas ir gali pasireikšti, tačiau tikrai nebūtinai. Kai kada šalutinis poveikis juntamas po vienos vakcinos dozės, o kartais – po dviejų. Jungtinės Karalystės, atlikusios vakcinaciją milijonams piliečių, visuomenės sveikatos agentūra skelbia, kad šalutinis poveikis dažniau pasireškia po antros iRNR vakcinų – „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ dozės, o po „AstraZeneca“ vakcinos galimas šalutinis poveikis intensyviau pasireiškia jau po pirmos dozės“, – sako gydytojas.
Ir atvirkščiai – po pirmos „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos dozės šalutinis poveikis pasitaiko rečiau, o po antros „AstraZeneca“ vakcinos dozės – reakcijos būna retos.
Skirtingos vakcinos – skirtingi šalutiniai poveikiai?
Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad skausmas injekcijos vietoje pasireikšdavo daugiau nei 80 proc. žmonių po „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų, o po „Moderna“ vakcinos – 92 proc. paskiepytų žmonių.
Nuovargį jausdavo daugiau nei 60 proc. asmenų, paskiepytų „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis ir 70 proc. žmonių po „Moderna“ vakcinos.
Daugiau nei 50 proc. žmonių jautė galvos ar raumenų skausmą po „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos, o po „Moderna“ vakcinos – 64,7 proc.
Po vakcinacijos taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos, tačiau dažniausiai tiems žmonėms, kurie ir anksčiau buvo patyrę sunkių alerginių reakcijų. Alerginės reakcijos atsiradimą rekomenduojama stebėti maždaug 15–30 minučių po vakcinacijos proceso.
Palengvinti šalutinį poveikį, anot gydytojo, gali padėti pakankamas skysčių vartojimas, laisvesni drabužiai, vėsūs kompresai injekcijos vietoje. Nuskausminamųjų arba vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti prieš vakcinaciją nerekomenduojama, nes jie gali sutrikdyti organizmo gebėjimą sukurti imuninį atsaką prieš ligos sukėlėjus. Tačiau, jeigu po vakcinacijos kūno temperatūra pakyla virš 38.5 laipsnių, nuskausminamųjų išgerti galima. Visos nepageidaujamos reakcijos gali praeiti per keletą valandų, o sveikata pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos.
„Tik nesijaudinkite: jei nejaučiate šalutinio poveikio, tai dar nereiškia, kad vakcina nėra efektyvi. Nereikėtų galvoti, kad jeigu po vakcinacijos nepakilo temperatūra, tai vakcina neveiksminga. Taip nėra, tiesiog kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir, jeigu kaimynei temperatūra po vakcinacijos pakilo, tai nereiškia, kad temperatūra pakils ir jums“, – sako gydytojas E. Kulikauskas.
Kodėl pasireiškia šalutinis poveikis?
Anot gydytojo E. Kulikausko, šalutinis poveikis yra natūrali organizmo reakcija.
„Vakcinos esmė – supažindinti imuninę sistemą su patogenais, kad pasigamintų ne tik antikūnai, bet ir susidarytų imuninės atminties ląstelės. Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną. Su vakcina suleidžiama „instrukcija“ pagal kurią žmogus pats pagamina viruso dalelę. Tuomet imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą ir greitai neutralizuoja. Duodamas nurodymas pradėti gaminti antikūnus, kurie lengvai gali įveikti virusą, neleidžia jam „įsisiautėti“ ir apsaugo ateityje. Todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma“, – sako gydytojas.
Jis pažymi, kad visos pasaulyje naudojamos vakcinos gali sukelti šalutinių reiškinių ir jie visi būna panašūs.
„Mokslininkai stengiasi rasti balansą tarp to, kaip stipriai žmogus reaguos į vakciną, ir to, kokią maksimalią apsaugą įgis nuo konkrečios ligos. Šalutinio poveikio dažnis priklauso nuo vakcinos reaktogeniškumo, tai yra nuo to, kaip aktyviai ir kaip stipriai reaguoja imuninė sistema. Jei imuninė sistema reaguoja labai audringai – šalutinių reakcijų būna daugiau, jei palengva – mažiau“, – pasakoja gydytojas E. Kulikauskas.
Informacija apie „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) vakciną
Tai yra vakcina nuo COVID-19, kurios pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti, pranešė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.
„Janssen Pharmaceutica NV“ yra Belgijoje įsikūrusi farmacijos kompanija, priklausanti JAV korporacijai „Johnson & Johnson“. Jos sukurta vakcina nuo COVID-19, rekomendavus Europos vaistų agentūrai, kovo 11 d. buvo užregistruota naudojimui visoje ES.
„Janssen“ vakcina priklauso virusinius vektorius naudojančių vakcinų grupei. Ji pagaminta naudojant adeonovirusą – susilpnintą kitos šeimos virusą, į kurį įdiegiamas genas, gaminantis koronaviruso SARS-CoV-2 spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta spyglio baltymą kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnus bei suaktyvina T ląsteles (baltuosius kraujo kūnelius), turinčias su juo kovoti. Vakcinoje esantis adenovirusas negali daugintis ir sukelti ligos.
Jeigu po vakcinacijos koronavirusas patenka į organizmą, imuninė sistema jį atpažįsta, aktyvuoja gynybos mechanizmus ir jį sunaikina. Taip išvengiama susirgimo COVID-19 liga.
Ši vakcinų kūrimo technologija naudojama jau ne vieną dešimtmetį. Jos pagrindu yra kuriamos vakcinos nuo Ebolos viruso ir kitų ligų.
„Janssen“ vakcinos klinikiniame tyrime dalyvavo daugiau nei 44 tūkst. žmonių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Pusė jų gavo vakciną, o kitai pusei buvo suleistas placebas. Tyrimas parodė, kad tarp vakciną gavusių žmonių jau po dviejų savaičių 67 proc. sumažėjo simptominių COVID-19 atvejų (116 atvejų iš 19 630 tiriamieji turėjo simptomus), palyginti su žmonėmis, kurie gavo placebą (348 atvejais iš 19 691 tiriamieji turėjo COVID-19 simptomus). Tai reiškia, kad vakcinos veiksmingumas siekia 67 proc.
Vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, „Janssen“ vakcina bus skiepijami asmenys nuo 18 metų. Ar vakcina gali būti veiksminga vaikams ir paaugliams, parodys tolesni vakcinos tyrimai.
„Janssen“ vakcina galima skiepyti asmenis, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba sutrikusi, tačiau jos negalima leisti žmonėms, turintiems alergiją vakcinos komponentams, kurie yra išvardyti informaciniame pakuotės lapelyje.
Nors tyrimų metu nebuvo gauta duomenų apie „Janssen“ vakcinos neigiama poveikį nėštumui ir žindymui, informacijos apie šias žmonių grupes dar trūksta, laukiama tolesnių tyrimų duomenų. Todėl sprendimas, ar skiepyti nėščias ir žindančias moteris, turi būti priimamas pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu, įvertinus naudą ir riziką.
Kaip ir kitos vakcinos nuo COVID-19, „Janssen“ vakcina turi būti suleidžiama į rankos viršutinį raumenį, atidžiai prižiūrint medikams, pasirengusiems suteikti pagalbą staigios alerginės reakcijos pasireiškimo atveju. Dėl to gyventojų po vakcinacijos prašoma palaukti 15 minučių laukiamajame, o nepasireiškus jokiems simptomams leidžiama vykti namo ir gyventi įprastu ritmu.
Klinikinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos į „Janssen“ vakciną mažai skiriasi nuo kitų COVID-19 vakcinų. Šalutiniai poveikiai paprastai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.
Dažniausiai žmonės jautė skausmą injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmus, nuovargį, juos vargino pykinimas. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų.
Kosulys, sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje pasireiškė rečiau – mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Čiaudulys, drebulys, gerklės skausmas, išbėrimas, prakaitavimas, raumenų silpnumas, rankų ir kojų skausmas, nugaros skausmas, silpnumas ir bendra bloga savijauta pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių.
Retas šalutinis poveikis, pasireiškęs mažiau nei 1 iš 1000 žmonių buvo padidėjęs jautrumas (alergija) ir niežtintis bėrimas.
Apie šalutinius poveikius po vakcinos nuo COVID-19 galima pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv ir užpildant „Pateikti ĮNR pranešimą (pacientams)“ formą.
Šaliniai:
