„Masinis vakcinavimas sunaikins žmoniją“. Viskas paprasta – naujoji covid-19 vakcina sunaikina žmogaus imuninę sistemą, nes ji skirta atpažinti tik covid-19 virusą, ir yra labai agresyvi.“, – rašoma „Facebook“ žinutėje, kuri buvo perskaityta beveik pusę milijono kartų.

Ir tai – dar ne visos prognozės. G. Vanden Bossche taip pat tvirtina, kad iRNR tipo vakcinos keičia žmonių genetiką, todėl jie neišvengiamai virs genetiškai modifikuotais organizmais. „Mes kalbame apie skerdynes, kokių dar nesame matę“, – tvirtina skiepų priešininkų pagarbą pelnęs mokslininkas.

Klaidinanti žinutė
Foto: Ekrano nuotr.

Melagingas teiginys: „covid-19 vakcina sunaikina žmogaus imuninę sistemą“

Skirtingai nei teigia susikompromitavęs belgų tyrėjas, COVID-19 vakcinos nėra skirtos neigiamai paveikti žmogaus imuninę sistemą. Iš tiesų, yra atvirkščiai – COVID-19 vakcinos apmoko žmogaus kūną pasipriešinti SARS-Cov-2 virusui, tai yra, sukuria dirbtinį imunitetą šiam virusui.

Šiuo metu Lietuvoje naudojamos COVID-19 vakcinos gaminamos dvejopai:

  1. Vienų gamybai naudojamas žmonėms nepavojingas adenovirusas, modifikuotas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-Cov-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Suleidus šio tipo vakciną genas patenka į žmogaus kūno ląsteles ir jos pačios pradeda gaminti dyglio baltymą;
  2. iRNR tipo vakcinų sudėtyje yra genetinės informacijos (iRNR) apie dyglio baltymą. iRNR į žmogaus organizmą pernešama smulkių riebalų dalelių apvalkale. Kai vakcina patenka į žmogaus organizmą, ląstelės sugeba „perskaityt“ vakcinos perneštą genetinę medžiagą ir pradeda gaminti dyglio baltymą.


Abiem atvejais suleidus COVID-19 vakciną žmogaus organizmas viruso dyglio baltymą atpažįsta kaip svetimkūnį ir suaktyviną antikūnų gamybą. Vėliau susidūrus su virusu žmogaus organizmas jau sugebės jį atpažinti ir apsiginti.

Taigi, pasiskiepijus žmogaus imuninė apsauga ne sunaikinama, o sustiprinama – kūnas išmoksta atpažinti ir sunaikinti dar vieną patogeną.

Melagingas teiginys: „tie natūralūs antikūniai, kurie skirti kovoti su bet kokia viruso mutacija, yra sunaikinami“

Iš šios ištraukos sunku suprasti, ką turi omenyje G. Vanden Bossche‘as. Greičiausiai kalbama apie antikūnus, susidarančius natūraliai persirgus infekcija (nes antikūnų gamyba suaktyvinama tik dviem atvejais – persirgus infekcija arba pasiskiepijus), tačiau netiesa, kad jie pajėgūs apsaugoti organizmą nuo visų viruso mutacijų, nes mutavęs virusas gali sugebėti apeiti tiek natūraliai susikūrusią, tiek vakcinomis sukurtą apsaugą.

Tai įrodė Harvardo mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame analizuota, kaip mutavęs virusas pažeidžia imuninės sistemos gynybą. Atlikdami bandymus, mokslininkai sukūrė neinfekcinę vieno paciento, kuriam dėl taikomo imuninę sistemą slopinančio gydymo išsivystė lėtinė infekcija, viruso kopiją. Šis virusas buvo veikiamas tiek antikūnų iš COVID-19 jau persirgusių žmonių kraujo plazmos, tiek farmacijos pramonės sukurtų antikūnų, tačiau abiem atvejais virusui pavyko jų išvengti.

Taip pat netiesa, kad vakcina keltų kokį nors pavojų žmonėms, kurie organizme jau turi natūraliai susiformavusių antikūnų. Žurnalistų kalbintas Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga paaiškino, kad blogiausia, kas gali nutikti paskiepijus žmogų, kuris jau buvo persirgęs COVID-19 yra tai, kad imuninis atsakas traktuos vakciną kaip virusą ir jį tiesiog sunaikins – vakcinos apsaugos neliks. Tačiau gali būti ir taip, kad dalis vakcinos nebūtų sunaikinta, tokiu atveju imuninis atsakas tik sustiprėtų. Tiesa, svarbu yra tai, kad persirgus COVID-19 natūrali organizmo apsauga nuo viruso neišlieka ilgai – ji gali trukti kelis mėnesius.

„Yra bendrai žinoma iš imuninio atsako prieš koronavirusus, kad antikūnai organizme ilgai neišsilaikydavo. Ir prieš jau seniau buvusius 4 koronavirusus, ir prieš SARS, ir prieš MERS koronavirusą. Didelis antikūnų titras dažniausiai būdavo 6–8 mėnesius.“, – pasakojo M. Strioga.

Marius Strioga

Melagingas teiginys: „visi, kurie pasiskiepijo yra siaubingoje bėdoje - juos užpuls viruso mutacijos ir jų kūnai nebegalės nuo jų gintis“

Nors tiesa, kad šiuo metu egzistuojančios vakcinos nuo COVID-19 nebūtinai visiškai apsaugos nuo visų viruso mutacijų, teiginys, kad būtent paskiepytus žmones užpuls viruso mutacijos ir jų kūnai nepajėgs joms priešintis nėra niekuo pagrįstas. Blogiausia, kas gali nutikti virusui mutavus yra tai, kad turimos vakcinos nesuteiks pakankamos apsaugos, tačiau dar pavojingesnės šios mutacijos gali būti iš viso nepasiskiepijusiems ir specifinio imuniteto neturintiems žmonėms.

Visų pirma, svarbu paminėti, kad SARS-Cov-2 virusas nėra itin sparčiai mutuojantis virusas. Visų antra – šiuolaikinės vakcinos gana lengvai pasiduoda modifikacijoms, todėl esant reikalui galima jas keisti ir revakcinuoti žmones. Mokslininkai deda dideles pastangas tam, kad apie viruso mutacijas būtų sužinota kuo anksčiau.

Svarbiausi veiksmai, kurių galima imtis, siekiant kuo labiau sulėtinti viruso mutavimą – laikytis būtinų higienos taisyklių, vengti didelių susibūrimų, siekti paskiepyti kuo didesnę populiacijos dalį. Kuo mažesnė bus virusų cirkuliacija, tuo mažesnė mutacijų galimybė.

Taigi, net jei esamos vakcinos prieš kai kuriuos SARS-Cov-2 viruso variantus suteiks mažesnę apsaugą, dalis šios apsaugos vis viena išliks, be to, vakcinas galima modifikuoti didinant jų suteikiamą apsaugą.

Apie naujojo koronaviruso mutacijas G. Vanden Bossche‘as klaidinančiai jau yra pasisakęs ir anksčiau. McGill Mokslo ir visuomenės biuras šiuos teiginius demaskavo. Tąkart vyras teigė, kad vakcinos leis virusui klaidžioti nuo žmogaus prie žmogaus, nes jos nesuteikia 100 proc. apsaugos, todėl virusas mutuos žmonių kūnuose tol, kol susikurs itin pavojingas jo variantas. Žurnalistų šia tema kalbintas vienas garsiausių pasaulio skiepų mokslininkų dr. Paul Offit paaiškino, kad, nors tikimybė, kad paskiepytas žmogus gali vis viena užsikrėsti virusu ir jį perduodi kitiems egzistuoja, šioje vietoje praleidžiamas svarbus aspektas – susidariusių antikūnų skaičius.

Vakcinacija Kelne
Foto: Imago / Scanpix

Jei antikūnų žmogaus organizme po vakcinacijos susidarė mažai, tuomet tikėtina, kad žmogus vis viena gali užsikrėsti ir perduoti virusą kitiems, nors pats rimtų ligos simptomų galbūt ir nepajus. Tačiau šiuo metu naudojamos vakcinos tyrimų metu įrodė gebančios sužadinti imuninį atsaką, atliekant testus paaiškėjo, kad paskiepytiems žmonėms susidarė dideli antikūnų skaičiai, kurie turi patikimai apsaugoti nuo infekcijos. Jei žmogaus organizme aptinkama daug antikūnų, tai užkerta kelią užsikrėtimui infekcija, taigi, ir viruso perdavimui kitiems žmonėms, o kartu su tuo – ir jo mutacijoms.

Melagingas teiginys: „Visi asmenys, kuriems yra išvirkšta vakcina, dabar yra legaliai modifikuoti organizmai“

Šį itin dažnai prieš skiepus nusistačiusių asmenų kartojamą mitą „Melo detektorius“ jau ne kartą paneigė. Apie tai, kodėl vakcinos nepavers žmonių genetiškai modifikuotais organizmais galite skaityti šiose publikacijose:
„Vėl baugina skiepais nuo koronaviruso: klaidingai įspėja apie genetiškai modifikuotus žmones“
„Amerikiečių osteopatė klaidina: tikina, kad COVID-19 vakcina genetiškai modifikuos žmones“
„Melagienas skleidžianti amerikiečių osteopatė klaidina ir lietuvius: įtikėjo, kad vakcinos nuo COVID-19 užkrės ŽIV“