„Facebook“ socialiniame tinkle pasidalinta nuotrauka, kurioje matyti keturių Afrikos valstybių – Tanzanijos, Dramblio Kaulo Kranto, Svazilando ir Burundžio – lyderių portretai. Šalia nuotraukų nurodytos jų mirties datos, o viršuje matyti užrašas didžiosiomis raidėmis „Were these African leaders murdered for opposing COVID-19 vaccines?“ (liet. „Ar šie Afrikos lyderiai buvo nužudyti dėl pasipriešinimo COVID-19 vakcinoms?“).

Klaidinanti žinutė

Šalia šios nuotraukos – ir lietuvio komentaras „4ios šalys prieš covid19 suvaržymus ir mandatus ir 4turi negyvi prezidentai.“

„Melo detektorius“ nusprendė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iš tiesų mirė šie vyrai ir ar visi keturi nuotraukoje vaizduojami lyderiai tikrai priešinosi vakcinoms nuo COVID-19.

Johnas Magufuli – Tanzanijos prezidentas, miręs 2021 metų kovo 17 dieną, sulaukęs 61 metų amžiaus. J. Magufuli pagarsėjo, kaip vienas didžiausių koronaviruso skeptikų Afrikoje. Praėjusių metų gegužę jis išgarsėjo apkaltinęs laboratoriją po to, kai pateikė testuoti ožkos, papajos ir triskiautės aziminos vaisių pavyzdžius ir testai parodė teigiamą atsakymą. Kaip praneša pasaulio žiniasklaida, Tanzanijos lyderis mirė dėl širdies ligų, tačiau neatmetama ir versija, kad J. Magufuli sirgo COVID-19. Verta paminėti, kad velionis Tanzanijos lyderis oponavo vakcinoms, o koronavirusą siūlė gydyti žolelių garų terapijomis.

Johnas Magufuli

Hamed Bakayoko – iki pat mirties 2021 metų kovo 10 dieną (ne 3 dieną, kaip nurodoma klaidingoje žinutėje) buvo Dramblio Kaulo Kranto ministru pirmininku. Mirė sulaukęs 56 metų. Iš tiesų, nėra jokių įrodymų, kad H. Bakayoko būtų neigęs pandemiją, prieštaravęs karantinui ar vakcinoms nuo COVID-19. Kaip praneša vietos žiniasklaida, H. Makayoko viešai ragino Dramblio Kaulo Kranto gyventojus saugotis infekcijos. Be to, Dramblio Kaulo Krantą vieną pirmųjų iš visų Afrikos valstybių šių metų vasario 26 dieną pasiekė „Covax“ vakcinų siunta. Dramblio Kaulo Kranto ministro pirmininko mirties priežastis nėra susijusi su COVID-19 ar, juo labiau, išgalvotu pasipriešinimu vakcinoms. Politikas sunkiai sirgo kepenų vėžiu, nuo kurio ir mirė ligoninėje Vokietijoje.

Ambrose Dlamini – Svazilando ministras pirmininkas, miręs 2020 metų gruodžio 13 dieną, būdamas 52 metų amžiaus. Nėra jokių duomenų, kad šis politikas būtų prieštaravęs COVID-19 vakcinoms, todėl nelogiška teigti, kad dėl šios priežasties jis galėjo būti nužudytas. Iš tiesų, Svazilandas pareiškė sieksiąs gauti pakankamai vakcinų, kad jų užtektų paskiepyti visus šalies gyventojus. A. Dlamini mirties priežastis iki galo nėra aiški, tačiau praėjusių metų lapkričio mėnesio 16 dieną buvo pranešta apie teigiamą politiko COVID-19 testo rezultatą. Nors viešai buvo teigiama, kad A. Dlamini nejaučia simptomų ir jaučiasi puikiai, vis dėlto, gruodžio 1 dieną Svazilando gyventojai informuoti, kad ministras pirmininkas nugabentas į Pietų Afrikos ligoninę paspartinti sveikimo procesui. Po trijų dienų A. Dlamini mirė.

Burundžio prezidentas Pierre'as Nkurunziza

Pierre Nkurunziza buvo Burundžio prezidentas ir Demokratijos gynybos nacionalinio komiteto vadovas. Jis mirė 2020 metų birželio 8 d., sulaukęs 55 metų amžiaus. Šis Afrikos lyderis mirė nuo širdies smūgio, tačiau žiniasklaidoje pasirodė įtarimų, kad P. Nkurunziza galėjo sirgti COVID-19, nes virusu buvo užsikrėtusi ir jo žmona. Burundžio vadovas skeptiškai vertino pandemiją ir virusui suvaldyti taikomus suvaržymus, todėl atsisakė apriboti šalyje įvairias veiklas – pandemijos metu buvo leidžiami dideli sporto renginiai, politinės eitynės. Tiesa, svarbu pažymėti, kad P. Nkurunziza vargu ar galėjo prieštarauti COVID-19 vakcinoms, nes iki pat jo mirties nė viena vakcina nuo ligos dar nebuvo išrasta.

Remiantis šia informacija, „Melo detektorius“ vertina socialiniuose tinkluose kaip melagingus – pasidalintoje nuotraukoje išvardyti Afrikos šalių lyderiai mirė dėl įvairių priežasčių, tačiau nė vienas jų nebuvo nužudytas. Be to, ne visi paminėti politikai priešinosi karantino suvaržymams, neigė pandemiją ar oponavo COVID-19 skiepams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)