Klaidinantis teiginys: COVID-19 vakcinos neveikia prieš naujas atmainas

Vaizdo siužeto autorius teigia, kad „vos ne kiekvienai mutacijai reikalingas kitoks preparatas, o mutacijų jau yra belekiek“ [kalba netaisyta – aut. past.]. Autorius toliau prognozuoja, kad todėl žmonės toliau masiškai mirs ir kils dar dešimtys viruso bangų, o su virusu bus kovojama amžinai.

Tiesa, kad mokslininkus neramina naujosios viruso atmainos, nes neaišku, kaip jos paveiks vakcinos efektyvumą. Todėl, užfiksavus naujas atmainas, prasideda tyrimai, kad būtų galima išsiaiškinti, kaip jos sąveikauja su vakcinomis. Taip pat tiesa, kad kai kurios atmainos gali įveikti vakcinos sukurtą apsaugą, tačiau, manoma, kad užsikrėtusieji vis vien sirgs lengvesnėmis formomis. Pavyzdžiui, visai neseniai Katare buvo atliktas tyrimas su atmainomis B.1.1.7 (Jungtinės Karalystės, JK) ir B.1.351 (Pietų Afrikos Respublikos, PAR), kurios kėlė itin didelė susirūpinimą. Tyrėjų teigimu, „Pfizer“ vakcina apsaugo nuo JK ir PAR atmainų.

Savo tyrimų pirminius rezultatus paskelbė ir „Moderna“ vakcinų gamintojai. Jų teigimu, dvi dozės „Moderna“ vakcinos, suteikė efektyvią apsaugą prieš PAR ir Brazilišką atmainas.

Astra Zeneca“ efektyvumas taip pat tiriamas – rezultatai rodo efektyvią apsaugą prieš B.1.1.7 atmainą.

Tai, kad masinė vakcinacija veikia, rodo kai kurių valstybių, kuriose skiepijimas vykdomas itin intensyviai pavyzdžiai. Izraelyje, kuriame jau suleista 10,482,971 dozių vakcinos (skaičiuojant pirmą ir antrą dozę), susirgimų ir mirčių skaičiai krenta dramatiškai. Šio straipsnio rašymo metu, šalyje fiksuojami 5 susirgimai 100 tūkst. žmonių.

Žinoma, jokia vakcina neapsaugo 100 proc. Taip pat net ir pasiskiepijęs asmuo gali susirgti (nors ir lengvesne forma), virusą pernešti ir užkrėsti kitą. Todėl būtina saugotis, kol viruso plitimas visuomenėje bus sustabdytas. Taigi vaizdo siužeto autoriaus teiginiai, kad vakcinos neveikia prieš naujas atmainas, yra melagingi ir klaidinantys.

Klaidinantis teiginys: nėra išsamių tyrimų, kurie patvirtintų, kad vakcinos yra veiksmingos

Siužeto autorius sako, kad nėra tyrimų, kurie patvirtintų, kad vakcinos yra veiksmingos, o jomis pasiskiepiję negali užsikrėsti, susirgti, nešioti užkratą arba įgyti imunitetą. „Šios vakcinos – vis dar bandymų stadijoje, nes paprastai vakcinai sukurti reikia 5–10 metų“, teigia autorius, ir priduria, kad pasauliui siūloma „eksperimentinės stadijos“ vakcina. „Šiuo metu visi, kurie pasiskiepyję nuo šito koronaviruso, dalyvauja masiniame medicinos eksperimente, ir tik po kelių metų pamatysim tikruosius vakcinos rezultatus“.

Visos dabar patvirtintos vakcinos yra nuodugniai ištirtos. Tiesa, mokslas yra dinamiškas procesas, todėl nauji tyrimai vykdomi nuolat. Tačiau teigti, kad nėra išsamių tyrimų – klaidinanti informacija. Remiantis naujausiais duomenimis, „Moderna“ vakcina yra 94.1 proc. efektyvi, „Pfizer“ – 95 proc., „Astra Zeneca“ – 76 proc. Būtina pabrėžti, kad šie duomenys gali kisti dėl naujų atmainų. Tačiau, kaip ir minėta šio teksto pradžioje, kol kas duomenys naudojamų vakcinų efektyvumą prieš plinančias pavojingas atmainas.

Taip pat tiesa, kad iRNR technologijos vakcinos („Moderna“ ir „Pfizer“) yra naujo tipo vakcinos. Tačiau, nors vakcinos naujos – iRNR technologija – visiškai ne. Mokslininkai, kaip Katalin Karikó, technologiją tyrinėja ir bando pritaikyti jau dešimtmečius.

Kadangi daug kam kyla klausimas, kodėl šie skiepai sukurti taip greitai, galima paminėti vakcinos buvo kuriamos, atsižvelgiant į visus saugumo protokolus, tačiau buvo sutrumpinti kai kurie biurokratiniai procesai. Pavyzdžiui, savanorių atranka naujiems vaistams ir vakcinoms paprastai užtrunka labai ilgai – o tai pratęsia ir preparatų sukūrimą. Šįkart tai nebuvo problema, todėl daugelis procesus paspartėjo. COVID-19 skiepų pavyzdys gali pakeisti kitų skiepų kūrimą ateityje – nes buvo įrodyta, kad procesus galima paspartinti, kompromituojant saugumo.

Todėl autoriaus teiginiai apie vakcinos tyrimų nebuvimą, „eksperimentines technologijas“ ir skiepų sukūrimo procesą yra klaidinantis.

Todėl, remiantis aukščiau išvardintais teiginiais, „Melo detektorius“ konstatuoja, kad vaizdo siužete pateikiama nemažai klaidinančios informacijos, kuri prieštarauja šiuo metu mokslo turimoms žinioms.