Kanale pasidalintoje žinutėje teigiama, kad „šiuolaikiniai tyrimai aiškiai sako, kad nėra jokio „homoseksualumo geno“ įrodymo.

O tokiu atveju, turėtume sutelkti dėmesį į tai, kas mūsų kultūroje ir auklėjime priverčia vis daugiau jaunuolių „atrasti“ savo homo/bi/transseksualumą, ir kaip sustabdyti šias tendencijas.“

Prie šios žinutės pridedamas minutės trukmės vaizdo įrašas, kuriame aptariamas didelės apimties žurnale „Science“ 2019 metais publikuotas tyrimas, kuriame gilinamasi į priežastis, kurios nulemia potraukį tai pačiai lyčiai. Tie patys mokslininkai šia tema atliko didžiulį tyrimą ir 2018 metais. Kartu su 2019 metų tyrimu tai – iki šiol dvi didžiausios studijos, kuriose nagrinėjamas žmonių potraukis tai pačiai lyčiai.

„Pro Patria“ pasidalinto vaizdo įrašo esmė – aiškinimas, esą genai neturi įtakos potraukiui tai pačiai lyčiai, nes mokslininkai, tyrę žmogaus genomą, neaptiko jokio „gėjaus geno“. Reportaže taip pat pateikiamos dvi iš konteksto ištrauktos citatos, neva pagrindžiančios tą patį teiginį. Viena jų – ištrauka iš „Sciencemag“ pateikto to paties 2019 metų tyrimo aptarimo. Joje teigiama, kad „paskelbtame tyrime pabrėžiama, kad genetiniai žymenys negali būti naudojami seksualiniam elgesiui prognozuoti.“

Kita citata – „PBS“ portale pateikta išvada, kad „beveik pusės milijono žmonių tyrimas uždaro duris diskusijoms apie vadinamojo „gėjų geno“ egzistavimą.“

Nors šios citatos tikros, o minimame tyrime iš tiesų prieita tokių išvadų, reportaže, o ir „Pro Patria“ komentare, panaudoti manipuliacijos informacija būdai – iš informacijos visumos išrinktos tik tos citatos, kurios patvirtintų žinutės autorių sugalvotą tezę – kadangi „gėjų geno“ nėra, vadinasi, dėl jaunuolių potraukio tai pačiai lyčiai kaltos spragos auklėjime. Tačiau tyrimas įrodo visai ne tai.

„Gėjų geno“ nėra – egzistuoja visas genų kompleksas

Nors mokslininkams iš tiesų nepavyko atrasti vieno geno, kuris galėtų lemti žmogaus seksualinę orientaciją, nesvarbu, ar tai būtų potraukis tai pačiai lyčiai, ar potraukis priešintai lyčiai, negalima teigti, kad žmogaus genetika neturi įtakos seksualinei orientacijai.

Genetikė Andrea Ganna kartu su kolegomis mokslininkais, ištyrusi beveik pusės milijono žmonių DNR, priėjo išvados, kad genai maždaug 8 – 25 proc. lemia potraukį tai pačiai lyčiai, tačiau vien tik iš jų negalima nuspėti, kokia bus žmogaus seksualinė orientacija.

Vienas iš pagrindinių studijos autorių, genetikas MIT ir Harvardo universiteto Broad institutite Benjaminas Neale‘as „New York Times“ žurnalistams sakė, kad seksualinė orientacija „yra įrašyta į mūsų genus ir iš dalies yra nulemta aplinkos. Tai yra mūsų rūšies dalis ir tai, kas mes esame.“ Mokslininkas taip pat pridūrė turintis vilties, kad mokslas padės labiau šviesti žmones apie tai, koks natūralus yra potraukis tai pačiai lyčiai.

Taigi, patys tyrimo autoriai paneigė „Facebook“ pasirodžiusius išvedžiojimus apie tai, kad homoseksualumas ar biseksualumas nulemtas tik auklėjimo ar kultūros – iš tiesų tai yra kompleksinė tema, nes seksualinei orientacijai įtakos turi ir žmogaus biologija, ir socialinė aplinka, kurioje jis gyvena.

Remiantis šia informacija, „Melo detektorius“ vertina „Pro Patria“ pasirodžiusius teiginius kaip iš dalies melagingus.

Reportaže ir pateiktame komentare tvirtinama, kad mokslininkai nerado „gėjaus geno“, vadinasi, homoseksualių asmenų teiginiai apie tai, kad jie tokie gimė, neturi pagrindo. Žinutės autorių teigimu, potraukį tai pačiai lyčiai nulemia auklėjimas ir kultūra.

Iš tiesų, didelės apimties tyrimas atskleidė, kad neegzistuoja vienas homoseksualumo genas ar heteroseksualumo genas. Žmogaus seksualinę orientaciją nulemia daugybė genų (jie daro iki 25 proc. poveikį), taip pat socialiniai faktoriai, aplinka, kurioje žmogus gyvena, netgi hormonų poveikis vaisiui dar būnant gimdoje.