Neryškiuose pasidalinto vaizdo įrašo kadruose galima įžiūrėti sumaištį – žmonės vaikosi vieni kitus, triukšmingai rėkia, vėliau viena žmonių grupė kitą apmėto akmenimis.

Šiais kadrais pasidalinusi lietuvė po vaizdo įrašu paliko komentarą, kuriame matomi kadrai siejami su skiepijimo praktika Indijoje, taip pat klaidingai tvirtinama, esą nuo skiepų jau mirė daug žmonių.

Klaidinanti žinutė

Suskirsčius minėtą vaizdo įrašą į atskirus kadrus ir atlikus atvirkštinę atvaizdų paiešką, paaiškėjo, kad, nors šie kadrai buvo nufilmuoti visai neseniai, su skiepais nuo COVID-19 jie neturi nieko bendro.

Paieškos rezultatuose matyti, kad tas pats vaizdo įrašas buvo patalpintas straipsnyje, kuriame pranešama apie neramumus, kilusius Bamni kaimelyje, Indijoje, po to, kai šią vietą aplankė policijos pareigūnai. Kaimelis pareigūnų dėmesį patraukė dėl jame, nepaisant pandemijos metu galiojančių apribojimų, vykusios mugės, į kurią susirinko šimtai žmonių. Didelė jų dalis nedėvėjo kaukių, nesilaikė jokių atstumų.

Pareigūnams nuvykus nutraukti renginio, įvyko susistumdymas – vietiniai gyventojai puolė pareigūnus, kai kurie jų čiupo nuo žemės akmenis. Kaip vėliau pranešė „India Today“, incidento metu buvo suimti 8 asmenys.

Taigi, nors vaizdo įrašo kadrai atspindi šių dienų įvykius, jie niekaip nėra susiję su vakcinacija nuo COVID-19.

Neteisingi ir tame pačiame „Facebook“ paviešintame komentare išsakyti kaltinimai, esą vakcinos nuo COVID-19 jau pražudė daug žmonių.

Deutsche Welle“ žurnalistai kovo mėnesį atliko tyrimą ir išnagrinėjo skirtingose pasaulio šalyse pasirodžiusius skundus dėl netrukus po vakcinacijos nuo COVID-19 ištikusių mirčių. Nors prieš skiepus nusiteikę asmenys internete ir socialiniuose tinkluose šiuos pranešimus išnaudojo dezinformacijai vakcinų tema skleisti, iš tiesų paaiškėjo, kad didžioji dauguma šių pranešimų paimti iš įvairių šalių informavimo apie patirtus vakcinų šalutinius poveikius sistemų.

Per šias sistemas registruojami visi žmonių skundai, jie nėra įvertinti ir peržiūrėti specialistų, taigi, nėra aišku, ar patirtus šalutinius poveikius ar mirtį iš tiesų sukėlė vakcinos poveikis. Kiekvienas toks atvejis kruopščiai išnagrinėjamas, išsiaiškinamos jo aplinkybės – tik tada galima daryti aiškias išvadas, kas sukėlė vienokį ar kitokį žmogaus sveikatos pablogėjimą.

Kovo 18 dieną portale abc.net.au taip pat pasirodė straipsnis, kuriuo siekta išsiaiškinti, kas iš tiesų slypi už pareiškimų, neva nuo COVI-19 vakcinų miršta žmonės.

Kovo mėnesį, kai buvo publikuotas straipsnis, Jungtinės Karalystės sukurtoje sistemoje, kurioje registruojami šalutiniai medicinos preparatų poveikiai, buvo užregistruoti 508 pranešimai apie žmonių mirtis, ištikusias netrukus po pasiskiepijimo kuria nors COVID-19 vakcina (tą pačią kovo 18 d. iš viso Jungtinėje Karalystėje bent vieną vakcinos dozę jau buvo gavę 26 263 732 žmonės – aut. past.).

Tačiau šie pranešimai nereiškia, kad mirtys buvo sukeltos vakcinos poveikio. Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūros teigimu, svarbu atskirti įvykius, kurie įvyksta dėl vakcinos kaltės nuo įvykių, kurie įvyksta po vakcinacijos ir su vakcinos poveikiu neturi nieko bendro.

Taip pat svarbu suprasti, kad daugelyje pasaulio šalių pirmenybė gauti skiepą nuo COVID-19 buvo suteikta patiems pažeidžiamiausiems vyresnio amžiaus žmonėms, dažnai turintiems galybę gretutinių ligų, taigi, kai kurių mirtis galėjo sutapti su skiepo gavimu, tačiau nebuvo skiepo nulemta.

Remiantis šia informacija, „Melo detektorius“ vertina „Facebook“ pasirodžiusią informaciją, kaip melagingą. Vaizdo įraše, kuriuo pasidalino socialinių tinklų dalyviai, siedami jame matomus įvykius su skiepijimo praktika, iš tiesų vaizduojamas įvykis visiškai nesusijęs su vakcinacija.

Teiginiai, esą vakcinos jau nusinešė daug žmonių gyvybių, taip pat nėra pagrįsti – nors įvairiose pasaulio šalyse pasirodo pranešimų apie mirtis, ištikusias po skiepo, neatlikus nuodugnaus tyrimo ir neišsiaiškinus aplinkybių negalima teigti, kad šie įvykiai yra susiję su vakcinos poveikiu. Visos šiuo metu naudoti patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 klinikinių bandymų metu įvertintos kaip itin saugios, o jų teikiama nauda nusveria rizikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)