„Visi girdėjome apie AstraZeneca vakcinų sukeliamas sveikatos problemos, bet universiteto atliktame tyrime teigiama, kad Pfizer ir Moderna vakcinos net 30 kartų pavojingesnės...“, – rašoma lietuviškoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (kalta netaisyta, – aut. past.)

Šalia šios žinutės patalpinta nuoroda į Maskvos propagandos ruporo rt.com straipsnį, kuriame remiamasi rusiškos „Sputnik V“ vakcinos „Twitter“ paskyroje paskelbta žinute.

Straipsnyje nagrinėjamas neseniai Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas. Svarbu pabrėžti, kad minėtas tyrimas dar yra labai ankstyvoje stadijoje ir nėra recenzuotas kolegų mokslininkų.

Šio tyrimo esmė nebuvo įrodyti, kuri vakcina gali sukelti didesnę kraujo krešulių riziką – juo siekta pademonstruoti, kad daug didesnę kraujo krešulių riziką sukelia COVID-19 liga, lyginat riziką, patiriamą nusprendus pasiskiepyti.

Tyrimo, kuriame dalyvavo 513,284 pacientai su patvirtinta COVID-19 diagnoze, autoriai priėjo šių išvadų:

  • Vertinant tyrime dalyvavusių pacientų duomenis, aptikta 20 smegenų venų trombozės atvejų. Tai reikštų, kad susirgus COVID-19, kraujo krešuliai smegenyse pasikartoja 39 kartus iš milijono žmonių;
  • Vertinant 480 000 pacientų, paskiepytų „Pfizer / BioNTech“ arba „Moderna“ (abi – iRNR tipo) vakcinomis, duomenis, kraujo krešuliai šioje grupėje pasikartoja 4 kartus iš milijono žmonių;
  • Tarp paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina žmonių kraujo krešuliai smegenyse pasikartojo 5 kartus iš milijono žmonių;
  • Žmogus, susirgęs COVID-19, patiria 10 kartų didesnę kraujo krešulių smegenyse riziką, nei paskiepytas iRNR tipo vakcina;
  • Žmogus, susirgęs COVID-19, patiria 8 kartus didesnę kraujo krešulių smegenyse riziką, nei paskiepytas „AstraZeneca“ vakcina.
COVID-19 vakcinos


Tiesa, vertinant šias išvadas, svarbu pabrėžti, kad jų prieita panaudojus duomenis iš skirtingų šaltinių. Duomenys apie kraujo krešulių susidarymą pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina buvo pateikti Europos vaistų agentūros, kai, tuo tarpu, kiti tyrime naudoti duomenys – iš „TriNetX“ elektroninių sveikatos išrašų tinklo. Dėl šios priežasties tyrimą komentavę mokslininkai patarė informaciją vertinti atsargiai, nors šis duomenų šaltinių skirtumas ir nedaro įtakos išvadai, jog COVID-19 sukelia gerokai didesnę kraujo krešulių smegenyse riziką nei kuri nors iš trijų vakcinų nuo šios ligos.

Kadangi paties tyrimo autoriai, išanalizavę duomenis, priėjo išvados, kad „AstraZeneca“ vakcina, palyginti su visiškai kito tipo – iRNR – vakcinomis sukelia šiek tiek didesnę kraujo krešulių smegenyse riziką, kodėl socialiniuose tinkluose išplatintoje žinutėje tvirtinama visiškai priešinga informacija?

Įsigilinus į tyrimo išvadas, galima pastebėti, kad jame buvo vertinta ne tik kraujo krešulių smegenyse susidarymo rizika, bet ir kepenų vartų venos trombozė.

Tiriant šį sutrikimą nustatyta, kad susirgus COVID-19 jis gali pasireikšti 436,4 kartus iš milijono žmonių. Pasiskiepijus „Pfizer / BioNTech“ ar „Moderna“ vakcinomis nustatyta 44,9 kepenų vartų venos trombozės atvejų iš milijono žmonių. Tuo tarpu pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina šio sutrikimo rizika buvo pastebimai mažesnė ir siekė tik 1,6 atvejo iš milijono žmonių.

COVID-19 vakcinos

Manipuliuodami medicininiais terminais, socialinių tinklų dalyviai ir Kremliaus propagandos kanalas rt.com padarė išvadą, esą „Pfizer / BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos 30 kartų pavojingesnės, nei „AstraZeneca“ vakcina, nors iš tiesų šie duomenys nurodo visai kitą sveikatos sutrikimą – kepenų vartų venos trombozės atvejus, o ne kraujo krešulių susidarymą smegenyse, dėl kurių paleista daugiausia kritikos strėlių „AstraZeneca“ vakcinos pusėn.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad tyrimas visai neparodo, kad kuri nors vakcina būtų pavojingesnė už kitą ar apskritai keltų pavojų žmonėms. Tyrimu siekta atskleisti, kad bet kuri iš trijų aptartų vakcinų kelia daug kartų mažesnę kraujo krešulių susidarymo riziką, nei susirgimas COVID-19 liga.

Remiantis šia informacija, „Melo detektorius“ vertina socialiniuose tinkluose pasirodžiusius teiginius, kaip klaidinančius – Oksfordo mokslininkų atliktame tyrime neprieita išvados, kad vienos vakcinos yra pavojingesnės už kitas vakcinas. Juo siekta atskleisti, kad tiek „AstraZeneca“ kurta vakcina, tiek „BioNTech / Pfizer“ ar „Moderna“ sukelia kelis kartus mažesnę smegenų venų ir kepenų vartų venos trombozės riziką, nei COVID-19

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)