Tokius pareiškimus greičiausiai įkvėpė neįsigilinimas į pensijų sistemas. Šalia įrašo pateikiama nuotrauka su būtinojo stažo lentele senatvės pensijai gauti. Joje nurodyta, kad 2021 metais būtinasis stažas siekia 32 metus. Kas metai būtinasis stažas ilgėja po pusę metų. Tačiau ar tikrai šie skaičiai reiškia, kad 32 metų darbo stažo nesukaupęs žmogus sulaukęs pensinio amžiaus liks it musę kandęs ir negaus jokios valstybės paramos? Ne, nereiškia.

Klaidinanti žinutė
Foto: Ekrano nuotr.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, senatvės pensiją Lietuvoje žmogus gali gauti sulaukęs pensinio amžiaus (moterims – 63 metų, o vyrams – 65 metų) ir turintis minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.

Pensijos dydį lemia per visą darbingą laikotarpį sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai asmuo išeina į pensiją.

Oficialioje „Sodros“ interneto svetainėje pateikiama lentelė, kurioje apskaičiuoti pavyzdiniai pensijų dydžiai. Lentelėje matyti, kad, pavyzdžiui, tik 10 metų darbo stažą turintis žmogus senatvės pensijos negautų, o, tuo tarpu, 16 metų išdirbęs ir 19 taškų sukaupęs žmogus gautų 178,38 eur senatvės pensiją. 1 taškas įgyjamas, kai darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės.

Tik norint gauti „pilną“ senatvės pensiją reikia būti įgijus būtiną 32 metų stažą (toks jis yra šiais, 2021 metais. Kiekvienais metais būtinas darbo stažas ilginamas puse metų, kol 2027 metais pasieks 35 metus).

Atitinkamai, žmogus, įgijęs 32 būtinąjį stažą ir surinkęs 19 taškų 2021 metais išeidamas į pensiją gautų 277,52 eur senatvės pensiją, o jei taškų būtų sukaupta daugiau, pavyzdžiui, 38 žmogus, turėdamas tokį patį įgytą darbo stažą jau gautų 356,75 eur pensiją.

Taigi, tam, kad žmogus gautų senatvės pensiją, jam pakanka būti įgijus minimalų 15 metų darbo stažą, tačiau jeigu norima „pilnos“ pensijos, tuomet reikalingas būtinasis 32 metų stažas (jei žmogus į pensiją išeitų 2021 metais).

O kaip gi viskas vyksta kitose šalyse, Olandijoje ir Švedijoje, apie kurias kalbama „Facebook“ pasidalintoje žinutėje?

Pagal Melburno Mercerio globalų pensijų indeksą, 2020 metais geriausia pensijų sistema buvo būtent Olandijoje, tačiau nuo pastarosios Švedija atsiliko nedaug ir užėmė šeštąją vietą. Lietuvos pensijų sistemos šis indeksas neįtraukia ir nevertina.

Pensijų sistemą Olandijoje sudaro trys pakopos – bazinė pensija, vadinama nacionaline, įvairūs kolektyviniai pensijų fondai, susieti su darboviete ir individualus kaupimas, perkant pensijų produktus, kuriuo dažnai naudojasi savarankiškai dirbantys arba tie žmonės, kurie dirba srityse, neturinčiose kolektyvinių pensijų fondų. Olandai skatinami atsakingai žvelgti į aprūpinimą senatvėje ir dažniausiai būna įtraukti į pensijų fondus.

Bazinę senatvės pensiją Olandijoje gauna kiekvienas, sulaukęs pensinio amžiaus, kuris 2021 metais siekia 66 metus ir 4 mėnesius, gyvenantis / gyvenęs ir / ar dirbantis Olandijoje. Kiekvienais metais žmogus gyvenantis ar dirbantis Olandijoje automatiškai yra apdraudžiamas ir įgyja teisę į 2 proc. bazinės pensijos. Jei šis draudimas trunka 50 metų – įgyjama teisė į pilną bazinę pensiją. Jos dydis priklauso nuo to, ar žmogus gyvena vienas, ar kartu su kitu suaugusiu asmeniu. Vienas gyvenantis senjoras, sukaupęs pilną bazinę pensiją, gautų 1 218,19 eur, o gyvenantis su kitu suaugusiuoju ar vedęs – 832,86 eurus.

Tik išimtiniais atvejais žmogus, gyvenantis ar dirbantis Olandijoje, neturi teisės į bazinę pensiją. Dažniausiai prie tokių atvejų priskiriami kitose ne Europos Sąjungai priklausančiose šalyse dirbantys asmenys, taip pat laikinai atvažiavę studijuoti ir Olandijoje nedirbantys asmenys ir kt.

1950 metų balandžio 1 dieną ar vėliau gimę asmenys Olandijoje turi būti išgyvenę arba dirbę bent metus, kad gautų bazinę olandišką pensiją.

Švedijoje pensijų sistemą taip pat sudaro kelios pakopos, bet bazinę pensiją gali gauti beveik visi, dirbę ar gyvenę Švedijoje. Tam, kad būtų surinkta visa bazinė pensija, žmogus turi būti gyvenęs ar dirbęs Švedijoje bent 40 metų, būdamas nuo 16 iki 64 metų amžiaus.

Teisė į dalį bazinės pensijos, kuri yra uždirbta, įgyjama tada, kai žmogus bent tris metus gyveno ar dirbo Švedijoje arba bent metus gyveno ar dirbo Švedijoje, o visą kitą laiką gyveno ar dirbo kurioje nors Europos ekonominės erdvės šalyje arba Šveicarijoje.

Remiantis šia informacija, galima teigti, kad „Facebook“ socialiniame tinkle pasirodę teiginiai, lyginantys Lietuvos, Olandijos ir Švedijos pensijų sistemas yra klaidingi.