Įrašo autorius pasidalino keliolika nuotraukų su prierašu: “ Specialus pasirinkimas, tiems, kurie mano, kad chemikalai netikri... 2021.04.14“.

Kas melas

Chemtrailų“ sąmokslo teorijos skleidėjų teiginiai skiriasi. Tačiau populiariausi yra tie, kurie tikina, kad pasaulio vyriausybės masiškai kontroliuoja orus, o mokslininkai purškia chemikalus, kurie slaptoms elito grupėms padeda kontroliuoti žmoniją.

Tačiau iš tiesų „chemtrailai“ yra tiesiog lėktuvo kondencaciniai pėdsakai, kurie atsiranda iš vandens garų, kuriuos išskiria orlaivių varikliai, jei atmosferos sąlygos yra tinkamos.

Daugelyje įrašo nuotraukų matyti statinės lėktuvų viduje, kurios yra išbandomos prieš pradedant eksploatuoti lėktuvus. Statinės, pripildytos vandens, imituoja keleivių, vidaus įrangos ar krovinio, kurį galiausiai gabens lėktuvas, svorį.

Lainerio „Boeing 747-8JK“ interjeras iš 2011 m. „Paris Airshow“ parodos

Pavyzdžiui, vienoje nuotraukoje matyti lėktuvo vidaus interjeras su statinėmis ir prierašais „Schläuche zu den Spruh vorrichtungen“ (purškimo prietaisų žarnos) ir „Biohazard (Al, Ba etc.)“ (biologinis pavojus). Tačiau biologinio pavojaus lipdukas yra uždėtas „Photoshop“ pagalba. Iš tiesų, nuotraukoje matomas lainerio „Boeing 747-8JK“ interjeras iš 2011 m. „Paris Airshow“ parodos, ši ir kitos nuotraukos patalpintos airliners.net.

Orlaivis „C-130H Hercules“ prisideda prie uodų populiacijos kontrolės rytinėje Teksaso dalyje (JAV)

Keliose nuotraukose matomi JAV ir Jungtinės karalystės karinių oro pajėgų lėktuvai. Pavyzdžiui, orlaivis „C-130H Hercules“ prisideda prie uodų populiacijos kontrolės rytinėje Teksaso dalyje (JAV), orlaivio „DC-4“ talpykloje laikomos medžiagos, kurios padeda pašalinti naftos išsiliejimus vandenynuose, ir pan. Visos šios nuotraukos yra kelių ar keliolikos metų senumo, prieinamos internete ir neturi nieko bendro su chemtrailais.

Ši nuotrauka paimta iš JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) eksperimento

Ši nuotrauka paimta iš JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) eksperimento, ir apversta turbūt tam, kad būtų sunkiau atsekti naudojant „Google Vaizdai“ paieškų programą. Eksperimentas darytas 1974 m., o jo tikslas – efektyvinti lėktuvo nusileidimo ir pakilimo greičius.

Tokių ir panašių antsiuvų nesunkiai galima rasti nusipirkti įvairiose internetinėse parduotuvėse, jų kainos – vos keli eurai

Kitoje nuotraukoje du lakūnai laiko antsiuvą, kuriame parašyta “#TeamChemtrail. Spray and pray“. Įkėlus ją į „Google vaizdai“ paaiškėja, kad nuotrauka internete plinta nuo 2016 m. Tai – tiesiog dviejų jaunų pilotų juokelis, kurį kaip rimtą chemtrailų įrodymą platina abejotinos reputacijos tinklapiai. Tokių ir panašių antsiuvų nesunkiai galima rasti nusipirkti įvairiose internetinėse parduotuvėse, jų kainos – vos keli eurai. Jie kaip juokelis internete pradėjo plisti maždaug 2011 m. Dar keliose nuotraukose – žmonės su skrydžio kostiumais ir taip pat neva su iš tolo matomais „Spray and pray“ antsiuvais. Tačiau nuotraukų kokybė tokia prasta, kad tikrai negalima teigti, jog jose matomi būtent šie antsiuvai.

Dar vienoje nuotraukoje matomas užrašas “ „Certificat D Analyse.“ (analizės sertifikatas) ir „Chemtrails analyse“ (chemtrailų analizė). Nuotraukos originalas (tik be minėtų užrašų) publikuotas 2015 m. tinklaraštyje ansorde.blogspot.com. Tačiau pats nuotraukos autorius teigia, kad tai – tyrimas, kurį jis pats užsakė padaryti iš vandens pavyzdžio, paimti iš jo sūkurinės vonios.

„Boeing 777-21H“, skrendantis iš Frankfurto į Dubajų

Šioje nuotraukoje matomas „Boeing 777-21H“, skrendantis iš Frankfurto į Dubajų. Paveikslėlyje parodyta neįprasta perspektyva, tačiau tai – vandens garai, kuriuos lemia reaktyvinio variklio temperatūra ir turbulencija.

Taigi, remiantis aukščiau išvardintais faktais, galima teigti, kad minėtame feisbuko įraše pateiktos nuotraukos yra arba suklastotos, arba neturinčios nieko bendro su tuo, ką teigia įrašo autorius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (59)