Savo žinutę M. Gabrilavičius užbaigia – „Taigi draugai, skiepyjimo metu sporto salių neatydarys, nelaukite, tai ne pagal populiacijos mažinimo planą..“ (žinutės kalba netaisyta, – aut. past.).

Klaidinanti žinutė

Sportuoti lauke ar namuose nedraudžiama

Nors tiesa, kad šiuo metu, siekiant sumažinti SARS-Cov-2 viruso plitimą, sporto klubų veikla vis dar yra suvaržyta, informacija, esą žmonėms apskritai draudžiama sportuoti – klaidinga.

Net ir karantino metu gyventojai raginami palaikyti aktyvų gyvenimo būdą, gerinti organizmo savijautą, tačiau siaučiant virusui rekomenduojama tai daryti saugiai.

Savaime suprantama, žmonės gali užsiimti sporto veikla namuose, bėgioti ar daryti pratimus savarankiškai lauke taip pat niekas nedraudžia.

Vyriausybės sprendimu, nuo kovo 6 dienos taip pat leidžiama sportuoti lauke su treneriu, kai grupę sudaro ne daugiau nei 5 asmenys, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narius.

Sportas nesilpnina vakcinų poveikio

Skirtingai nei teigia „Facebook“ pasidalintos žinutės autorius, sportas ne tik nesilpnina vakcinų poveikio, bet gali jį netgi sustiprinti. Dėl šios priežasties mokslininkai rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms, laukiantiems skiepo nuo COVID-19, užsiimti reguliaria fizine veikla.

2020 metais atliktas nedidelės apimties tyrimas, kurio metu gilintasi į tai, kaip intensyviai ir reguliariai besitreniruojančių atletų kūnai reaguoja į skiepus nuo sezoninio gripo. Tyrimo metu atletų reakcija į skiepą palyginta su 25 metų jaunų, sveikų žmonių, kurie nėra atletai, reakcija. Paaiškėjo, kad atletų kūnams pavyko pasiekti „ryškesnį imuninį atsaką“. Ypač atlikus įvertinimą praėjus savaitei po vakcinacijos buvo matyti, kad itin aktyviai sportuojančių žmonių grupėje imuninių ląstelių gamyba buvo pastebimai spartesnė. Taigi, gali būti, kad nuo gripo atletams pavyko apsisaugoti patikimiau, nei sveikiems, tačiau dažnu ir aktyviu sportu neužsiimantiems individams.

Tais pačiais metais buvo atliktas ir dar vienas tyrimas, panaudojus ir ankstesnio tyrimo medžiagą. Juo buvo siekiama nustatyti, ar ką tik pasitreniravęs ir pasiskiepijęs atletas gali pasiekti geresnį imuninį atsaką, nei tas, kuris treniravosi diena anksčiau, nei buvo paskiepytas. Palyginus rezultatus paaiškėjo, kad šis kelių valandų skirtumas tarp treniruočių neturėjo jokios reikšmės imuniniam atsakui. Vadinasi, kelios valandos prieš vakcinaciją atlikta treniruotė nei susilpnino, nei sustiprino vakcinos poveikį.

Tačiau sujungus šių dviejų tyrimų rezultatus galima daryti išvadą, kad reguliari fizinė veikla padeda sustiprinti skiepų poveikį ir iššaukia geresnį imuninį atsaką.

Dėl šios priežasties Trejybės koledžo Airijoje tyrėjai pateikė rekomendacijas vyresniems nei 60 metų žmonėms ruošiantis skiepytis nuo COVID-19 į savo dienotvarkę bent tris kartus per savaitę įtraukti fizinę veiklą, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą.

Vakcinų poveikis nėra „genocidiškas“ ir jomis nesiekiama mažinti pasaulio žmonių populiacijos

Tokie teiginiai, išsakyti žinutės autoriaus, yra absurdiškos ir jokiais moksliniais duomenimis neparemtos sąmokslo teorijos. Skiepai nuo pat jų atsiradimo išvadavo žmoniją iš daugelio plačiai paplitusių ligų, kurios pareikalavo milijonų žmonių gyvybių (kai kurios iš jų vis dar sukelia daugybę problemų besivystančiose šalyse).

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pateikia 14 ligų sąrašą, kurios, dėka vakcinų, kelia vis mažiau nerimo žmonėms, tai – poliomielitas, stabligė, sezoninis gripas, hepatitas B, hepatitas A, raudonukė, Hib (Haemophilus influenzae B), raupai, kokliušas, pneumokokinė liga, rotavirusas, kiaulytė, vėjaraupiai, difterija.

Vakcina nuo COVID-19 – ne išimtis. Pasitelkus ją tikimasi įveikti tarp žmonių paplitusį SARS-Cov-2 virusą ir apsaugoti labiausiai šio viruso pažeidžiamus asmenis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)