Įrašo autorius teigia [kalba netaisyta, – aut. past.]: „2018m pasirasytas dokumentas ekonomikos viceministro Elijaus Čivilioka kad Lietuva isipareigoja iki 2022 metu surinkti milijono Lietuvos gyventoju DNR pavyzdziu.!!! [...] Kodėl dėl tęstų DNR rinkimo pasiršė ekonomikos viceministras 2018 m. o ne medicinos atstobai ar Sveikatos ministerija...??? mokslininkė A.B. paaiškino .. todel, kad tikslas DNR ekonomika, kurios pagrindas zmogiskieji istekliai, del to reikalinga zmones prijungti tiesiogiai prie kompiuterio, nes pinigai bus elektroniniai, kad pajungti zmogu prie kompo visu pirma reikia surinkti visos populiacijos DNR...!!!“
Melaginga ir klaidinanti informacija
Bendras Europos Sąjungos projektas „Mažiausiai vieno milijono nusekvenuotų genomų pasiekiamumas ES iki 2022 metų“ (angl. European 1+ Million Genomes Initiative) startavo 2018 m. Lietuva buvo viena pirmųjų jį pasirašiusių valstybių. Priešingai nei teigia įrašo autorius, milijono siekiama bendrai ES, o ne Lietuvoje.
Iniciatyvos tikslas – genomikos duomenis padaryti prieinamas ir naudingais medicinos inovacijų kūrimui. Tam bus sukurta teisinė, metodologinė, IT bazė ir šalių susitarimai, kurie leistų saugiai naudoti duomenis. Kaip pranešė Nacionalinis vėžio institutas (NVI), prieš beveik 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė žmogaus genomo seka. Dabar jau nuskaityti kelių tūkstančių žmonių genomai, o per artimiausius metus skaičius gali pasiekti kelis milijonus.
Kaip sakė NVI vadovė genetikė prof. Sonata Jarmalaitė, žinios apie žmogaus genomą padeda kurti prevencines strategijas ligoms išvengti, teikia žinių kuriant naujus vaistus. „Personalizuota, genetinėmis žiniomis paremta medicina ženkliai pagerino retų ligų, vėžio gydymo galimybes. Anksčiau mirtinos ligos dabar vis labiau tampa kontroliuojamos“, – 2020 m. vasarą komentavo profesorė.
Iniciatyvos autorių teigimu, ji gali taip pat gali pagerinti Europos Sąjungos sveikatos sistemų veiksmingumą, prieinamumą, tvarumą ir atsparumą.
Projektą pasirašiusios valstybės turi įvairius tikslus, tarp jų yra:
- Užtikrinti, kad visoje ES būtų tinkama techninė infrastruktūra, leidžianti saugiai ir vieningai naudotis genomo duomenimis;
- Įsitikinti, kad genomikos etikos ir teisinės pasekmės yra aiškios ir į jas atsižvelgiama;
- Užtikrinti, kad plačioji visuomenė ir politikos formuotojai valstybėse narėse ir pasirašiusiose šalyse būtų gerai informuoti apie genomiką.
Nors įrašo autorius melagingai tvirtina, kad projekto tikslas „prijungti žmogų prie kompiuterio“, tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir niekaip nesusiję su minėta ES iniciatyva.
Turint mintyje projekto „Mažiausiai vieno milijono nusekvenuotų genomų pasiekiamumas ES iki 2022 metų“ tikslą, galima teigti, kad įraše pateikiama melaginga informacija.
