Vienas socialinių tinklų vartotojas, kalbėdamas apie praėjusį penktadienį įvykusią paskiepyto nuo COVID-19 pasvaliečio mirtį, pasidalino keletu punktų, kuriais siekiama atgrasyti žmones nuo skiepijimosi „AstraZeneca“ vakcina, tačiau paskelbtoje žinutėje gausu klaidinančios informacijos. „Melo detektorius“ pateikia paaiškinimus, kokie ir kodėl „Facebook“ paviešinti teiginiai yra neteisingi.

„Pati „AstraZeneca“ yra pripažinusi, jog nerekomenduoja jų kurta vakcina skiepyti vyresnius nei 55 metų amžiaus žmones. Kodėl? Todėl, jog nebuvo daryta jokių medicininių tyrimų su vyresniais žmonėmis, tad jie negali pasakyti kaip ši vakcina suveiks arba kokį duos pašalinį poveikį.“ [klaidinančios žinutės „Facebook“ citata]

Iš tiesų, skiepyti „AstraZeneca“ vyresnio amžiaus žmonių nerekomendavo ne patys skiepų kūrėjai, o Vokietijos ligų kontrolės agentūros komitetas, tačiau komiteto išvadose nurodyta neskiepyti vyresnių nei 65 metų žmonių, o ne 55 metų, kaip teigiama klaidinančioje žinutėje.

Taip buvo nuspręsta ne baiminantis šalutinių poveikių, o todėl, kad, Vokietijos sveikatos institucijų teigimu, negauta pakankamai duomenų apie šios vakcinos efektyvumą vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupėje.

Dėl šios priežasties Vokietijoje rekomenduota „AstraZeneca“ vakcina skiepyti tik 18 – 64 metų asmenis. Visais kitais aspektais pripažinta, kad „AstraZeneca“ kurta vakcina niekuo nenusileidžia kitoms Europos Sąjungoje (ES) vartoti patvirtintoms „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“ kurtoms vakcinoms.

Jungtinė Karalystė ir patys vakcinos kūrėjai – „AstraZeneca“ ir Oksfordo universitetasnesutiko su Vokietijos nuomone vakcinos skyrimo vyresnio amžiaus žmonėms klausimais, teigdami, kad, nors tyrimuose dalyvavo mažiau vyresnio amžiaus žmonių, pasiekti pirminiai rezultatai yra daug žadantys, o vakcinos suteikiamas apsaugos lygis labai panašus visose amžiaus grupėse.

Taigi, skirtingai nei teigia žinutės „Facebook“ socialiniame tinkle autorius, „AstraZeneca“ vakcina buvo išbandyta ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, tik pastarųjų nebuvo tiek daug, kiek kitų gamintojų vakcinų tyrimuose.

Iš daugiau nei 11 tūkst. vakcinos bandymuose dalyvavusių žmonių tik 660 buvo vyresni nei 65 metų, tačiau iš visos šios grupės paskiepytų asmenų tik dviem buvo diagnozuotas COVID-19.

Kai kurioms šalims pasekus Vokietijos pavyzdžiu ir nurodžius „AstraZeneca“ vakcina skiepyti tik jaunesnio amžiaus žmones, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sureagavo į tokius žingsnius. Vasario 10 dieną vykusios spaudos konferencijos metu organizacijos atstovai paskelbė, kad PSO rekomenduoja „AstraZeneca“ vakcina skiepyti ir vyresnius nei 65 metų amžiaus žmones.

Ekspertų komisija, patarianti PSO, savo sprendimą motyvavo tuo, kad, nors klinikiniuose vakcinos bandymuose ir nedalyvavo daug vyresnio amžiaus žmonių, turimi duomenys parodo, kad vakcina gali padėti išvengti COVID-19 komplikacijų, hospitalizacijos ir mirties, o tai – ypač svarbūs faktoriai šiai amžiaus grupei.

VVKT vadovas užsiima melu ir demagogija, jog pasaulyje nėra fiksuota mirčių sukeltų covid-19 vakcinų. Apie jas informuodavo net lietuvikalabė žiniasklaida. <...> Begales įvairių komplikacijų atvejų fiksuoja sistema VAERS.“ [klaidinančios žinutės „Facebook“ citata]

Netiesa, kad pasaulyje buvo užfiksuota mirčių, kurias sukėlė COVID-19 vakcinos. Žinutės autoriaus pridėtuose šaltiniuose skelbiama apie mirtis ištikusias po pasiskiepijimo, o ne dėl jo. Nei Norvegijoje mirę 23 paskiepyti nuo naujojo koronaviruso garbaus amžiaus žmonės, nei įvykis Kalifornijoje nėra susiję su vakcinų sukeltu poveikiu.

Daugelyje šalių egzistuoja sistemos, skirtos pranešti apie pasireiškusius medicininių preparatų nepageidaujamus poveikius, tačiau kiekvienas pranešimas apie stiprias šalutines reakcijas ar netgi mirtį turi būti nuodugniai ištirtas tam, kad būtų galima suprasti, ar tikrai preparatas sukėlė šį poveikį. Po tyrimo neretai paaiškėja, kad negalavimą sukėlė visai kitos priežastys.

Visos ES, o taip pat ir Lietuvoje, patvirtintos naudoti vakcinos nuo COVID-19 laikomos saugiomis ir efektyviomis. Jų saugumas bei suteikiamas apsaugos nuo viruso lygis buvo įrodyti klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių savanorių.

Specialistų teigimu, vertinant kiekvieną pasireiškusį rimtą šalutinį poveikį arba pranešimą apie mirtį reikia būti labai atsargiems ir nedaryti skubotų išvadų.

Amerikiečių portalo „ABC news“ kalbintas Bostono vaikų ligoninės epidemiologas dr. Johnas Brownsteinas pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į tai, jog pirmiausia visame pasaulyje skiepijami vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis ir turintys kitų sveikatos sutrikimų, todėl būtina atskirti, kada žmogui tam tikros nepageidaujamos reakcijos pasireiškė dėl skiepo kaltės, o kada – tiesiog po skiepijimo, kai vakcina su sutrikimu neturėjo nieko bendro.

„Lietuvoje išvis nėra aiškios sistemos kaip registruoti komplikacijas ir/ar mirties nuo vakcinos.“ [klaidinančios žinutės „Facebook“ citata]

Netiesa. Susidūrus su nepageidaujamomis reakcijomis į skiepą ar kitą medicininį preparatą Lietuvoje galima apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai užpildant šią formą.

„Kodėl nekeliamas klausimas kodėl Pietų Afrikos Respublika išvis atsisako „AstraZeneca“ vakcinos“ [klaidinančios žinutės „Facebook“ citata]

Į šį klausimą pačios Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovai atsakė skelbdami apie „AstraZeneca“ vakcinų atsisakymą. Šalyje buvo ketinama „AstraZeneca“ vakcina skiepyti medicinos darbuotojus, tačiau paaiškėjo, kad ši vakcina nėra tokia efektyvi prieš PAR dominuojančią viruso mutaciją, kuri sudaro apie 90 proc. visų naujų užsikrėtimų, todėl buvo nuspręsta įsigytų vakcinos dozių atsisakyti.

Vietoje to PAR sveikatos sektoriaus darbuotojai skiepijami „Johnson & Johnson“ kurta vakcina, kuri tyrimų metu pasirodė esanti efektyvesnės prieš Afrikoje dominuojančią viruso mutaciją ir pasiekė 57 proc. efektyvumą išvengiant vidutinio stiprumo ir stiprių COVID-19 ligos simptomų.

Remiantis šia informacija galima teigti, kad žinutės, pasidalintos „Facebook“ socialiniame tinkle autorius buvo neteisus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (85)