„Žmonės visai nebijo susirgti Kovid19, žmonės bijo - nenori simptomų - pasekmių, kuriuos jaus, kai susirgs Kovid19. Būtent sunkių simptomų nori išvengti. Žmonės nori apsisaugoti nuo simptomų, tačiau gavus skiepą pasekmės nėra jau tokios besimptomės kaip, kad dauguma atvejų, kai "sergi" Kovid. Taip išeina, kad nemažai atvejų žmonių bijo vilko, bet patys pas jį ir bėga. Nenori sunkiai susirgti, tačiau nueina ir gauna aiškų ir su simptomais SUSIRGIMĄ.“ [klaidinančios žinutės citata]
Tokiu skundu pasidalinta socialiniuose tinkluose. Prie žinutės pridėtose nuotraukose užfiksuoti žmonių pranešimai iš grupės „COVID vakcinų atsiliepimai“, kuriuose pasakojama apie patirtas sunkias reakcijas į skiepą. Nors kiekvieno asmeninio atsiliepimo neįmanoma patikrinti, kaip ir nustatyti be nuodugnaus medicininio ištyrimo, ar minimas reakcijas tikrai sukėlė skiepas, svarbu tai, kad tvirtindamas, jog vakcinos sukelia susirgimą „Facebook“ vartotojas buvo neteisus.
Pirmiausia, žinutės autorius tvirtina, kad žmonės visai nebijo susirgti COVID-19 liga, o didžiausią jų baimę sukelia galimi ligos simptomai. Su šiuo teiginiu būtų galima ginčytis, nes nėra tokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti žmonių baimes – vieni jų iš tiesų gali baimintis simptomų, kiti – galimų komplikacijų, treti – liekamųjų reiškinių jau pasveikus. Šio teiginio neįmanoma patikrinti.
Tačiau žinutėje padarytos išvados, kad dauguma COVID-19 atvejų – besimptomiai, yra klaidingos.
Ankstyvoje pandemijos stadijoje mokslininkai spėjo, kad simptomų nejaučiančių viruso nešiotojų gali būti labai daug – net 81 proc., tačiau ši hipotezė, atlikus daugiau tyrimų, nepasitvirtino.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį išspausdintos tyrimų analizės, apėmusios 13 skirtingų studijų, kuriose dalyvavo 21 708 žmonės, duomenimis, tarp sergančiųjų COVID-19 liga pasitaiko apie 17 proc. simptomų nejaučiančių pacientų, taigi, maždaug 1 iš 5 užsikrėtusių virusu. Remiantis šių tyrimų duomenimis akivaizdu, kad besimptomiai atvejai nesudaro daugumos, kaip teigiama „Facebook“ pasidalintame pranešime.
Žinutės autorius, klaidingai teigdamas, kad dauguma sergančių COVID-19 nejaučia jokių ligos simptomų, rašo, kad „nemažai atvejų žmonių bijo vilko, bet patys pas jį ir bėga. Nenori sunkiai susirgti, tačiau nueina ir gauna aiškų ir su simptomais SUSIRGIMĄ.“
Susirgimo sąvoka sakinyje pavartota netiksliai. Tam tikri negalavimai, kuriuos žmogus gali patirti pasiskiepijus, vadinami nepageidaujamomis reakcijomis arba šalutiniais poveikiais ir jie nėra susiję su liga, o, atvirkščiai, su imuniteto formavimųsi.
Skiepai ligos nesukelia. Šiuo metu Lietuvoje vyksta skiepijimas dviejų tipų vakcinomis – iRNR tipo vakcina („Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“ kurtos vakcinos) ir rekombinantine vektorine vakcina („AstraZeneca“ kurta vakcina).
iRNR tipo vakcinos gaminamos sintetiniu būdu, jose nėra nei neaktyvių, nei aktyvių virusų, todėl jokio susirgimo jos negali sukelti ir nesukelia. Tuo tarpu „AstraZeneca“ kurtą vakciną sudaro vienas rekombinantinis, negalintis replikuotis šimpanzės adenoviruso (ChAdOx1) vektorius, koduojantis SARS-CoV-2 S glikoproteiną. Tai – šimpanzių peršalimą sukeliantis virusas, nepavojingas žmogui, taigi, susirgimo jis taip pat nesukelia.
Kas kita yra nepageidaujamos reakcijos į skiepą, pasitaikančios ne taip ir retai. Nors tokios dažnai pasitaikančios reakcijos, kaip skausmas dūrio vietoje, patinimas, galvos ir raumenų skausmas, karščiavimas, yra nemalonios, todėl vadinamos šalutinėmis, iš tiesų tai – visiškai normalios ir numatomos reakcijos į skiepą, kurių nereikėtų išsigąsti.
Delfi kalbintas Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga teigė, kad tokie poveikiai – intensyviai besivystančio imuninio atsako išraiška ir organizmas tokiu būdu mokosi kovoti su infekcija. Specialistas taip pat pabrėžė, kad nemalonios reakcijos gali ištikti ne tik nuo vakcinos, bet ir nuo bet kokių kitų medicininių preparatų. „Tarkime „Viagra“. Nuo jos ir karštis išmuša, ir kraujavimas iš nosies gali būti, ir atminties trumpalaikiai sutrikimai gali pasireikšti. Taip, tai reti reiškiniai, bet kodėl apie juos nesukuria puslapio, nesidalina ir negąsdina žmonių?“, – žurnalistams komentavo M. Strioga.
LNK žinių reportaže dr. M. Strioga taip pat pridūrė, kad vienintele tikrai nepageidaujama reakcija į skiepą galima laikyti anafilaksinį šoką, kuris gali ištikti, jeigu žmogus yra alergiškas kuriam nors vakcinos komponentui. Susidūrus su tokia organizmo reakcija jau būtina reaguoti ir kreiptis į specialistus, tačiau ir ši reakcija gali pasitaikyti ne tik išskirtinai nuo vakcinų, bet ir nuo bet kokių medikamentų ar netgi nuo maisto produktų, jeigu žmogus nuo jų patiria stiprią alerginę reakciją.
Įprastos skiepus lydinčios reakcijos – skausmas dūrio vietoje, patinimas, galvos ir raumenų skausmas, karščiavimas, pykinimas – paprastai praeina per keletą dienų.
Susidūrus su nepageidaujamomis reakcijomis į skiepą galima apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai užpildant šią formą.
- Šaltiniai
- Šalutinis vakcinos poveikis: yra tik viena tikrai pavojinga nepageidaujama reakcija; delfi.lt
- Soc. tinkluose – baimę sėjantys pranešimai apie šalutinį vakcinos poveikį: ekspertai paaiškino, kaip yra iš tiesų; delfi.lt
- What the data say about asymptomatic COVID infections; nature.com
- Estimating the extent of asymptomatic COVID-19 and its potential for community transmission: Systematic review and meta-analysis; jammi.utpjournals.press
- What to Expect after Getting a COVID-19 Vaccine; cdc.gov
