Internautas grupėje pasidalino Delfi straipsniu „Karantiną atlaisvinusi Estija vėl imasi griežtesnių priemonių: statistika aiškiai rodo, kas yra viruso skleidėjai“.
Straipsnyje teigiama , kad: „Vyriausybės sprendimu nuo pirmadienio įvedami papildomi ribojimai ir dviem savaitėms uždaromi visi vandens pramogų parkai, SPA, pirtys, baseinai. Ir esminis pokytis – vaikai savaitei grąžinami į nuotolinį mokymąsi, išskyrus pradines klases“, – laidoje „Delfi diena“ pasakojo Estijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Vaidas Matulaitis.
Tai yra daroma dėl to, kad dešimt dienų fiksuojami augantys skaičiai (lyginant su Lietuva – du su puse karto didesni). Jie susiję su tuo, kad vaikai grįžo į mokyklas. Susirgimai pagal amžiaus grupes aiškiai rodo, kad būtent mokiniai yra susirgimų skleidėjai“, – pabrėžė jis, rašoma straipsnyje.
Šiuo straipsniu pasidalinęs internautas pridėjo ir savo poziciją.
„Straipsnis, kuriame sužinosite, kad aiškiausi viruso platintojai - mokyklinukai (vaikai). Pamenate tuos laikus, kuomet virusas vaikų praktiškai neliesdavo?
Skiepijant skirtingas žmoniu grupes, vis sparčiau artėjama prie mažiausiųjų, ant kurių tėvai nebus linkę eksperimentuoti... Galime tikėtis didelės "programavimo" bangos“, – rašo jis.
Jo komentaras klaidinantis, mat nuo pat pandemijos pradžios buvo viešai pateiktų įrodymų, kad vaikai gali efektyviai platinti COVID-19 sukeliantį virusą.
Melas
Dar 2020 metų spalio 20 dieną Delfi skelbė apie itin didelės apimties tyrimą, kuris parodė, vaikai ir jauni žmonės, kaip pavyko išsiaiškinti ekspertams, atlieka svarbesnį vaidmenį viruso plitime, ypač tarp namų ūkių, nei kad manyta anksčiau,. Taip buvo teigiama darbe, kurį rugsėjo 30 dieną specializuotame leidinyje „Science“ paskelbė mokslininkai iš Jungtinių Valstijų ir Indijos.
Nustatyta, kad tikimybė, jog žmogus, apsikrėtęs naujuoju koronavirusu (nepriklausomai nuo amžiaus), gali užkrėsti, kitą svyruoja nuo 2,6 proc. bendruomenėje iki 9 proc. tame pačiame namų ūkyje. Mokslininkai išsiaiškino, kad vaikai ir jauni žmonės (jie sudaro trečdalį visų COVID-19 atvejų) yra itin svarbūs platinant virusą (tirtose bendruomenėse).
„Vaikai tokiomis sąlygomis yra labai veiksmingi platintojai, anksčiau nė viename tyrime į tai nebuvo atkreiptas dėmesys. Mums pavyko išsiaiškinti, kad viruso atvejai ir mirštamumas koncentruojasi jaunesnėje amžiaus grupėje, nei kad tikėjomės, kliaudamiesi tyrimais turtingesnėse valstybėse“, – komentuoja R. Laxminarayanas.
Vaikai ir jauni žmonės, remiantys tyrimu, labiau rizikuoja užsikrėsti koronavirusu nuo savo amžiaus asmenų. Visose amžiaus grupėse žmonės labiau rizikuoja užsikrėsti būtent nuo savo amžiaus sergančiųjų. Iš esmės tikimybė užsikrėsti naujuoju koronavirusu svyruoja nuo 4,7 proc. mažos rizikos kontaktams iki 10,7 proc. didelės rizikos kontaktams.
Tyrimas „COVID-19 epidemiologija ir perdavimo dinamika dvejose Indijos valstijose“ leidinyje „Science“ paskelbtas rugsėjo 30 dieną. Prie darbo prisidėjo Nacionalinis mokslo fondas ir Ligų kontrolės ir prevencijos centrai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) savo ruožtu nurodo, kad nėra įrodymų, jog vaikai labiau nei suaugę platintų COVID-19, tačiau dauguma vaikų serga besimptome ar lengva forma. Nežinodami, kad serga, vaikai lengvai gali platinti virusą.
„Nerasta įrodymų, kad vaikai ar švietimo įstaigos yra pagrindiniai SARS-CoV-2 viruso perdavimo veiksniai. Tačiau tyrimai parodė, kad vaikai gali užsikrėsti ir gali išplisti virusą kitiems vaikams ir suaugusiems, kol jie yra infekciniai“, – rašoma ECDC puslapyje.
Tai iliustruoja ir situacija Lietuvoje – šiuo metu veikia darželiai-lopšeliai ir būtent ten dažnai yra fiksuojami ligos protrūkiai. Kodėl? Tai vieta, kurioje susirenka skirtingų šeimų vaikai. Tai reiškia, kad yra didelis kontaktų skaičius. Vaikai kartu su darželių darbuotojais kartu praleidžia daug laiko. Tad yra ne tik didelis kontaktų skaičius, bet ir ilgas laiko praleidimas kartu. Tad infekuotas vaikas gali itin greitai virusu užkrėsti savo kontaktus. Būtent dėl to Lietuvoje ir yra taikomas nuotolinis mokymas – tam, kad būtų kuo mažesnis kontaktuojančiųjų ratas.
Atsižvelgiant į visą šią informaciją, negalima teigti, kad buvo „laikai, kuomet vaikų virusas neliesdavo“.
Taip pat įrašo autorius panaudoja žodį „eksperimentuoti“. Tai leidžia manyti, kad neva tai vakcinos yra nesaugios. Visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra patvirtintos Europos vaistų agentūros. O kol kas kalbų apie vaikų skiepijimą nėra. Galbūt ateityje jis ir bus, jei moksliniai tyrimai parodys, kad turimomis vakcinomis yra saugu skiepyti vaikus.
Šaltiniai:
https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/didziausias-pasaulyje-atliktas-tyrimas-parode-kas-yra-tikrieji-koronaviruso-superplatintojai.d?id=85528289
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauji-koronaviruso-protrukiai-infekcija-plinta-darzeliuose-globos-istaigose-imonese.d?id=86355379
https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/questions-answers/questions-answers-school-transmission
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/covid-19-protrukiai-lietuvoje-nesiliauja-vaiku-darzeliuose-ir-imonese-sunki-padetis-tesiasi-ir-salies-globos-namuose.d?id=86310423
