Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintoje žinutėje gąsdinama ypač sunkiomis šalutinėmis reakcijomis po vakcinos – itin aukšta, daugiau nei 40 laipsnių siekiančia, temperatūra ir gydytojų vizitais pas paskiepytuosius. Tačiau iš tiesų po vakcinacijos patiriamas karščiavimas nėra toks jau retas reiškinys ir ištinka gana dažnai, taip pat pasiskiepijus ir kitomis vakcinomis. Delfi anksčiau šią savaitę kalbintas Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga komentavo, kad, nors žmones pablogėjusią savijautą po pasiskiepijimo vadina šalutinėmis reakcijomis ar pašaliniais poveikiais, faktiškai tai nėra pašaliniai poveikiai. Kūne tiesiog vyksta procesas, kurio ir siekiama suleidus vakciną – sukeliamas imuninis atsakas.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė taip pat papildė, kad tokios reakcijos, kai žmogus suleidus vakciną karščiuoja, jam skauda galvą, atsiranda raumenų skausmas, vadinamos sisteminėmis reakcijomis – jos reiškia tų pačių ląstelių, gaminančių aktyvias medžiagas, kurios cirkuliuoja kraujotakoje, aktyvaciją. Šios medžiagos, patekusios į kraujotaką, sukelia negalavimą. Tai ir vadinama imuniniu atsaku.
Taigi, pakilusi temperatūra neturėtų išgąsdinti pasiskiepijusio žmogaus – tokios reakcijos, suleidus skiepą, ir tikimasi.
Netiesa ir tai, kad faktas, jog „AstraZeneca“ vakcinos gamybai buvo panaudota genetiškai modifikuotų žmogaus inkstų ląstelių (HEK) 293 linija lemtų paskiepytų žmonių inkstų skausmą, pakitusios spalvos šlapimą ar darytų kokį poveikį vaisingumui.
HEK 293 ląstelių linija, išvesta praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, anaiptol nėra naujovė vakcinų gamybos srityje. Ši ląstelių linija naudojama ir vakcinoms nuo tuberkuliozės bei ebolos viruso gaminti, taip pat plačiai taikoma mokslo reikmėms apskritai.
„AstraZeneca“ klinikinių vakcinos bandymų metu nepranešė apie sutrikusią inkstų veiklą pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19, taigi, didelė tikimybė, kad ši reakcija – tik žinutės autorės pramanas, mėginant inkstų negalavimus susieti su vakcinų gamyboje naudojama žmogaus embriono inkstų ląstelių linija.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai, pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina yra šie:
Galiausiai klaidinančios žinutės autorė užsimena, kad Pietų Afrika atsisakė „AstraZeneca“ vakcinos, nenurodydama tikrosios priežasties, kodėl tai įvyko, kuri šiame kontekste būtų esminga.
Planų skiepytis šia vakcina Pietų Afrikoje atsisakyta ne todėl, kad vakcina būtų nesaugi ar netinkama naudoti, o todėl, kad šioje šalyje siaučia nauja SARS-Cov-2 viruso atmaina, šiuo metu lemianti daugiau kaip 90 proc. naujai fiksuojamų užsikrėtimo atvejų. Mažos apimties klinikiniai bandymai parodė, kad „AstraZeneca“ vakcina nesuteikia pakankamos apsaugos prieš naująją atmainą, todėl Pietų Afrikai teko atsisakyti planų ja skiepyti gyventojus.
- Šaltiniai
- Imunologas trumpai ir paprastai atsakė į dažniausiai kylančius klausimus dėl COVID-19 vakcinų; delfi.lt
- Soc. tinkluose – baimę sėjantys pranešimai apie šalutinį vakcinos poveikį: ekspertai paaiškino, kaip yra iš tiesų; delfi.lt
- COVID-19 Vaccine AstraZeneca; ema.europa.eu
- How fetal cells from the 1970s power medical innovation today; france24.com
- Summary of the Public Assessment Report for AstraZeneca COVID-19 vaccine; gov.uk
- The Covid-19 Vaccine Does Not Cause Infertility. Here’s Why People Think It Does.; forbes.com
- Pakuotės lapelis: informacija vartotojui COVID-19 Vaccine AstraZeneca injekcinė suspensija
- Pietų Afrika atsisako planų skiepyti „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19; delfi.lt