Buvęs politikas žinutėje pažeria kritikos imuniteto kūrimui dirbtiniu būdu – vakcinacijai. Pasak jo, tai – gana rizikingas kelias, vieniems galintis sukelti minimalų poveikį, o kitiems – mirtį. A. Kirkučio teigimu, mažiau rizikų kelia natūralaus visuomeninio imuniteto kūrimas, įgyjamas žmogui užsikrėtus virusu ir pasveikus. Tačiau į tokias autoriaus mintis reikėtų žvelgti itin kritiškai – mokslininkų bendruomenė kritikuoja natūralaus imuniteto įgijimo idėją dėl šios pavojingumo, mat toks būdas gali pareikalauti per daug žmonių aukų.

„Melo detektorius“ pateikia paaiškinimus, kurios buvusio politiko mintys gali klaidinti skaitytojus ir kodėl.

Klaidinanti žinutė
Foto: Ekrano nuotr.

„atėjo laikas net ir politikams suvokti, kad SPECIFINIS (dirbtinis) imunitetas naudojamas ekstrinėmis sąlygomis ir įgyjamas greitai į organizmą biomedicininiu keliu įvedant nedidelę dozę patogeninio ligos sukėlėjo - antigeno.“ [A. Kirkučio žinutės citata]

Žinutėje A. Kirkutis pamini tik vieną vakcinos nuo COVID-19 tipą – mums įprastas ankstesnės kartos vakcinas, pagrįstas inaktyvuoto patogeno naudojimu. Šio tipo vakcinoms galima priskirti Kinijoje sukurtas „Sinovac“ ir „Sinopharm“ vakcinas, tačiau nė viena iš jų mūsų šalyje naudoti nėra patvirtinta.

Tuo tarpu Lietuvoje naudojamos dvi visai kito tipo – mRNR – vakcinos – Pfizer-BioNTech „Comirnaty“ ir Moderna TX „Moderna“. Šios vakcinos skiriasi nuo inaktyvuoto viruso vakcinų tuo, kad yra sukurtos visiškai dirbtiniu būdu, nenaudojant gyvų ar neaktyvių virusų. mRNR vakcinų pagrindą sudaro sintetinė genetinio kodo grandinė, vadinama „informacine RNR“ (angl. messenger RNA, mRNA), išmokanti žmogaus ląsteles pasigaminti nekenksmingą viruso dalį, šiuo atveju, vadinamąjį „spyglio baltymą“.

Nepaaiškinus, kokio tipo vakcinos nuo COVID-19 naudojamos Lietuvoje ir kokios – ne skaitytojai gali būti suklaidinti.

„Todėl reakcija į patogeną gali iššaukti labai skirtingą poveikį – nuo visiškai minimalaus iki mirtino.“ [A. Kirkučio žinutės citata]

Kaip jau buvo minėta anksčiau, Lietuvoje nenaudojamos inaktyvuoto viruso vakcinos nuo COVID-19. Mūsų šalyje naudoti patvirtintos visai kito tipo ir veikimo mRNR vakcinos, kurių gamybai nenaudoti gyvi ar neaktyvūs virusai.

Žinutės autorius skatina įtarimus dėl vakcinų saugumo nenurodydamas, kokie yra dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai pasiskiepijus, o kokie pasitaiko ypatingai retais atvejais.

Nors tiesa, kad skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų amžiaus, gretutinių ligų ir kitų faktorių, gali pasireikšti skirtingos reakcijos į skiepus (nebūtinai į skiepus nuo COVID-19, o į skiepus apskritai), klinikinių Pfizer-BioNTech ir Moderna vakcinų, kurios naudojamos mūsų šalyje, bandymų metu nustatyta, kad šios vakcinos yra pakankamai saugios ir dažniausiai sukelia silpnus ir laikinus šalutinius poveikius, tokius kaip paraudimą ar patinimą dūrio vietoje, galvos skausmą, nuovargį, raumenų skausmą (plačiau su „Cominarty“ vakcinos nepageidaujamais poveikiais galima susipažinti čia, su „Moderna“ – čia). Mirtis nepatenka į nė vienos iš Lietuvoje patvirtintų vakcinų nuo COVID-19 nepageidaujamų reakcijų sąrašus.

„NATŪRALŲ imunitetą mes įgyjame kartu su motinos krauju ir jį stipriname visa gyvenimą kontaktuodami su aplinka.“ [A. Kirkučio žinutės citata]

Nors tiesa, kad natūraliai įgytas pasyvus imunitetas susiformuoja dar nėštumo metu, kai antikūnai iš motinos kraujo perduodami vaisiui, teiginys, kad natūralų imunitetą stipriname visą gyvenimą – klaidingas.

Žmogui senstant jo natūrali organizmo apsauga silpsta. Nors vyresnio amžiaus žmonių imuninė sistema išlieka veiksminga, ji nebegali užtikrinti tokio pat efektyvumo kaip anksčiau, kai susiduriama su nauju patogenu arba pakartotinai užsikrėtus jau atpažįstamu virusu. To pavyzdžiu galėtų būti 70 metų ir vyresnių žmonių pažeidžiamumas, užsikrėtus paprasčiausiu gripu, kuris jaunesniems žmonėms būtų nesunkiai įveikiamas.

„[natūralus imunitetas] lėtas ir visai nepavojingas kelias apsisaugoti nuo patogeno. Šis kelias savo efektyvumą įrodė žmogaus evoliucijos bėgyje.“ [A. Kirkučio žinutės citata]

Natūralaus imuniteto įgijimas arba, paprasčiau, tiesiog persirgimas COVID-19 liga nėra nepavojingas būdas apsisaugoti nuo patogeno.

Kaip „The New York Times“ komentavo Toronto universiteto imunologė Jennifer Gommerman, didžiausią pavojų toks požiūris kelia dėl to, kad sudėtinga prognozuoti, kurie žmonės pajėgs išgyventi infekciją be didesnių praradimų, o kurie – ne. Įvertinus visus nežinomuosius – vietovės vietų ligoninėse skaičių, atskirų individų imuninės sistemos pajėgumą – pasirinkimas atsisakyti vakcinos ir pasirinkti užkratą būtų labai blogas.

Mokslininkės teigimu, vakcina turi gerokai daugiau privalumų – ji nuspėjama, saugi ir sukurta taip, kad sugeneruotų efektyvų imuninį atsaką.

Vakcinos stiprybė slypi ir tame, kad kiekvienam žmogui suleidžiama tokia pati dozė, reikalinga imuniniam atsakui sužadinti.

Tuo tarpu užsikrėtus infekcija vieni žmonės gali įgyti ilgalaikį atsparumą infekcijai, tačiau kitiems, ypač tiems, kuriems pasireiškė tik nežymus ligos simptomai, susiformavusių antikūnų gali būti per mažai ir apsauga nuo viruso tęsis vos kelis mėnesius.

Ar tikrai natūralaus imuniteto įgijimas yra toks nepavojingas ir efektyvus būdas galima atsakyti pažvelgus, kaip atrodė pasaulis iki atsirandant vakcinoms.

Pavyzdžiui, vien raupai XX amžiuje pasiglemžė 300 mln. žmonių gyvybes iki kol 1977 metais sergančių šia liga skaičius susitraukė iki vieno vienintelio žmogaus. Visa tai dėka didžiulių pastangų sukurti globalų žmonių imunitetą šiai ligai pasitelkus ir vakcinas.

Dar viena žmoniją luošinanti liga – poliomielitas – daugelyje šalių buvo numalšintas tik pasitelkus vakcinas, nes nėra jokių vaistų, kuriais būtų galima jį išgydyti. Svetainėje polioeradication.org pažymima, kad jei ne vakcinos, dėl poliomielito sukeltų poveikių šiandien 17 mln. žmonių būtų paralyžiuoti.

„Visuomeninį natūralų imunitetą galima sutapatinti su visuotinu atsparumu ligoms (sveikata) - TAI VIENA IŠ BŪTINŲ SĄLYGŲ TAUTOS IŠLIKIMUI IR GEROVEI.“ [A. Kirkučio žinutės citata]

Jei žmogus įgyja natūralų imunitetą persirgęs infekcija ir susiformavusių antikūnų pakanka, kad būtų užtikrinta ilgalaikė organizmo apsauga – puiku, tačiau žinutės autorius neatsižvelgė į ekspertų komentarus, kad toks kelias yra nepalyginamai rizikingesnis nei vakcina ir gali pareikalauti daugelio žmonių gyvybių. Užkratas gali skirtingai paveikti žmones, ypač tuos, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl senyvo amžiaus ar lėtinių ligų. Tokiu atveju smarkiai išauga komplikacijų ar netgi mirties rizika, taigi, vargu ar visuotinio natūralaus imuniteto idėją būtų galima tapatinti su visuotine sveikata ir tautos išlikimu.

Vakcinos, kita vertus, yra nuspėjamos ir pagamintos taip, kad sukeltų efektyvų imuninį atsaką įvairių amžiaus grupių žmonėms, išvengiant sunkių užkrato sukeltų komplikacijų rizikos.

Remiantis aukščiau pateikta informacija „Melo detektorius“ A. Kirkučio pasisakymus natūralaus imuniteto tema vertina kaip klaidinančius. Natūralaus imuniteto įgijimo idėja buvo atmesta mokslininkų ir užkrečiamų ligų ekspertų kaip pernelyg pavojinga ir galinti padaryti didžiulę žalą žmonėms. Tai nėra saugesnis būdas apsaugoti žmonija nuo užkrato nei sukurta vakcina.