Neteisingai užsipuolė sveikos mitybos šalininkų pamėgtą maisto produktą

www.DELFI.lt

Avižos

FOTO: Adobe Stock

„Facebook“ socialiniame tinkle dalinamasi informacija apie tai, kad daugelio kasdien vienu ar kitu pavidalu vartojama grūdinė kultūra – avižos – augdamos savyje subrandina 16 skirtingų neurotoksinų. Ši informacija – neteisinga.

Avižos augdamos savyje formuoja apie 16 neurotoksinų.

Melaginga informacija apie neva avižose knibždančias smegenų veiklą trikdančias medžiagas pasidalino alternatyvios ir holistinės medicinos paslaugas siūlanti socialinio tinklo anketa „Sveikoninė“.

Komentatoriams paprašius pasidalinti tokius teiginius įrodančiais šaltiniais jie arba nesulaukė atsakymo iš viso, arba buvo patikinti, kad šaltinių nurodyti nereikia, nes „tai ne mūsų teigimas. Taip gamta surėdyta“.

„Melo detektorius“ nusprendė išsiaiškinti, ko yra ir ko nėra avižose iš tikrųjų.

Pirmiausia, pažvelgus į pilno grūdo avižų maistinę vertę, matyti, kad 100 g neapdorotų avižų yra 389 kilokalorijos, 8 proc. jų sudaro vanduo, taip pat 100 g avižų yra 16,9 g baltymų, 66,3 g angliavandenių, 0 g cukraus, 10,6 g skaidulų ir 6,9 g riebalų.

Avižose gausų angliavandenių, iš kurių beveik 11 proc. sudaro skaidulos, o likusius – krakmolas. Avižose taip pat beveik nėra cukrų – vos 1 proc. jų sudaro cukrozė.

Ši grūdinė kultūra taip pat gausi žmogui būtinų vitaminų – mangano, fosforo, vario, vitamino B1, geležies, seleno, magnio, cinko – bei antioksidantų avenatramido, ferulo rūgšties, fitino rūgšties.

Nėra jokių duomenų, kad pačios avižos natūraliai augdamos gamintų neurotoksinus ar kad avižų vartojimas galėtų pakenkti smegenų neuronų vystymuisi, kaip teigiama „Sveikoninės“ paskyroje.

Iš tiesų, moksliniais tyrimais įrodyta, kad avižos yra naudinga ir sveika grūdinė kultūra. Žurnale „Journal of Food Science and Technology“ išspausdintoje apžvalgoje pateikiama susisteminta informacija apie tai, kokią naudą žmonių sveikatai gali teikti avižų vartojamas.

Avižų vartojimas siejamas su mažesne rizika susirgti širdies ligomis, nes jose esantys beta gliukanas padeda sumažinti cholesterolio lygį kraujyje, bei antrojo tipo diabetu. Taip pat ši grūdinė kultūra naudinga ir jau sergantiems antrojo tipo diabetu žmonėms. 4 savaičių trukmės dieta, į kurią buvo įtraukti avižų produktai, įrodyta, kad tokia mityba leido 40 proc. sumažinti insulino dozes, reikalingas stabilizuoti diabetu sergančių žmonių cukraus kraujyje lygį.

Taip pat avižos naudingos, norintiems subalansuoti savo svorį. Nedidelis kiekis avižų produktų suteikia energijos ir efektyviai numalšina alkį, todėl nekyla noras persivalgyti ar užkandžiauti.

Išskiriama ir daugiau avižų naudingųjų savybių, pavyzdžiui, teigiamas poveikis imuninei sistemai, bendros savijautos pagerinimas.

Tačiau, kaip ir daugelį produktų, avižų gaminius reikėtų rinktis atsakingai. Jose gali būti pesticidų pėdsakų, taip pat toksinų kartais randama avižų apdirbimo proceso grandinėje.

Remiantis JAV Žemdirbystės departamento pesticidų programos duomenimis (tyrimai buvo vykdyti 2010 m.), avižose buvo aptikta 7 skirtingų pesticidų rūšių likučių, iš kurių du yra laikomi neurotoksiškais. Tiesa, šių neurotoksiškų medžiagų likučių nebuvo aptikta ekologiškai augintose avižose.

Kitas aspektas, į kurį reikėtų atsižvelgti, prieš išsigąstant šių medžiagų likučių maisto produktų sudėtyje – jų kiekis. Pesticidų likučių kiekiai maisto produktuose yra griežtai kontroliuojami, taigi, jų kiekis paprastai būna keletą kartų mažesnis už numatytas leistinas normas.

Kitas grūduose galintis tykoti pavojus – mikotoksinai. Tai – kai kurių pelėsinių grybelių toksinų apykaitos produktai, aptinkami ne tik avižose, bet ir kitose grūdinėse kultūrose, susidarius grybeliams veistis palankioms klimato sąlygoms. Lietuvos klimatas – didelė drėgmė, dažnai besikeičiantys orai ir vidutinė temperatūra – ypač palankus Fusarium genties grybams plisti. Tokių klimato sąlygų pakanka, kad Fusarium genties grybai, kurių gausu aplinkoje, patekę ant augalų, imtų intensyviai daugintis ir gaminti mikotoksinus.

Mikotoksinų poveikis žmogui gali būti labai įvairialypis – nuo įvairių alergijų, virškinamojo trakto ligų, lytinės sistemos sutrikimų ar auglių.

Išauginti augalinę produkciją, kurioje visiškai nebūtų mikotoksinų, neįmanoma, tačiau pritaikius gerąsias žemdirbystės technikas galima jų kiekį maksimaliai sumažinti. Svarbu nuolat stebėti derliaus būklę ir atlikti tyrimus, taip pat užtikrinti optimalias grūdų sandėliavimo sąlygas, pasirūpinti jų apdirbimo procesu.

Remiantis šia informacija galima teigti, kad „Sveikoninės“ paskyroje paviešinta informacija apie tai, kad avižos augdamos savyje suformuoja 16 neurotoksinų, yra klaidinga. Atidžiai pasirinkti avižų produktai yra naudingi žmogui – ši grūdinė kultūra gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto, sumažinti cholesterolio lygį kraujyje ir suteikti energijos visai dienai. Tačiau svarbu atsižvelgti, kokio augintojo ir kokius metodus taikant užauginta produkcija įsigyjama.

Avižose, kaip ir kitose kultūrose, gali būti aptinkami pesticidų likučiai, nors leistinas jų kiekis griežtai reglamentuojamas ir galutinis įsigyjamas produktas įtakos žmogaus sveikatai greičiausiai nepadarys. Taip pat, dėl susidariusių palankių klimato veiksnių, grūduose gali veistis pelėsiniai grybai, išskiriantys mikotoksinus. Nors visiškai jų išvengti greičiausiai neįmanoma, laikantis gerųjų žemdirbystės praktikų galima maksimaliai sumažinti šių medžiagų kiekį produktuose ir jų padaromą žalą derliui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)