mRNR injekcijose naudojamos lipidų nanodalelės gali kiaurai pereiti smegenų kraujo barjerą.

Klaidinančių žinučių skiepų tema platinimu garsėjantis Londono lietuvis ir vėl pažėrė abejonių dėl mRNR tipo vakcinų saugumo. Šį kartą jis skaitytojų klausia: „Ar žinojote, kad smegenys yra atskirtos nuo kraujotakos specialiu kraujo barjeru, kuris jas apsaugo nuo bakterinių infekcijų, virusų? O ar žinojote, kad mRNA injekcijuose naudojami nano lipidai eina per tą kraujo barjerą kiaurai?“. Žinutėje pridedama ir nuoroda į Nacionalinės Medicinos bibliotekos duombazėje paviešintą apžvalgą, kurioje lipidų nanodalelės aptariamos, kaip naujas būdas pasiekti žmogaus smegenis.

Tačiau viskas ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Oficialioje Filadelfijos vaikų ligoninės svetainėje pateikiamas išsamus populiariausių klausimų ir atsakymų COVID-19 vakcinų tema vadovas, į kurį pateko ir klausimas apie tai, ar mRNR tipo vakcinos gali įveikti smegenų kraujo barjerą.

Atsakyme pateikiamos dvi priežastys, kodėl vakcinose esančioms lipidų nanodalelėms to padaryti greičiausiai nepavyktų. Pirmiausia dėl to, kad vakcina švirkščiama į raumenis, kur dendritinės ląstelės panaudoja mRNR tam, kad pagamintų COVID-19 spyglio baltymą. Pagamintas spyglio baltymas atsiduria ant ląstelių paviršiaus ir keliauja į artimiausią limfmazgį bei stimuliuoja kitas imuninės sistemos ląsteles, kad susidarytų imuninis atsakas į baltymą.

Antroji priežastis, kodėl smegenų kraujo barjeras liktų nepaliestas yra ta, kad pats baltymas, kurio gamybos procesą paskatina vakcina, yra tiesiog per didelis, kad kirstų kraujo barjerą.

Dar išsamiau priežastis, kodėl mRNR tipo vakcinose esančios lipidų nanodalelės negalėtų kirsti smegenų kraujo barjero, paaiškino tinklaraštininkas „Sceptical Raptor“, rašantis straipsnius vakcinų ir medicinos tema bei dekonstruojantis populiariausius su tuo susijusius mitus.

Komentuodamas prieš skiepus nusiteikusios organizacijos paskleistą mitą, kuriuo taip pat bandoma įtikinti vakcinose esančių lipidų nanodalelių sugebėjimu pasiekti smegenis, tinklaraščio autorius detaliai aptarė, kokios lipidų nanodalelės naudojamos patvirtintose „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinose.

Tinklaraščio autoriaus teigimu, sugebėjimas „pravesti“ lipidų nanodaleles pro smegenų kraujo barjerą išlieka dešimtmečių iššūkiu, kurio mokslininkams dar nepavyko įveikti, nepaisant atliktų mokslinių bandymų.

Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, kaip jau buvo minėta anksčiau, tam, kad lipidų nanodalelės pasiektų smegenų kraujo barjerą reikėtų užsitikrinti, kad didelis jų kiekis sugebėtų greitai išsiveržti iš injekcijos vietos, tai yra, raumenų audinio. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad šios lipidų nanodalelės pakankamai ilgai išliktų stabilios ir galėtų kontaktuoti su smegenų kraujo barjeru.

Tiesa ta, kad nei „Pfizer“, nei „Moderna“ vakcinose naudojamos lipidų nanodalelės šiomis charakteristikomis nepasižymi, todėl neturi šansų prasiveržti pro smegenų kraujo barjerą.

Be to, net jei šioms dalelėms pavyktų pasiekti smegenis, tai atsispindėtų klinikiniuose vakcinų bandymuose. Sutrikus smegenų barjerinei funkcijai būtų galima tikėtis tokių reakcijų, kaip smegenų patinimai arba encefalitas, o tokios reakcijos klinikinių vakcinų bandymų metu nebuvo užfiksuotos.

Remiantis aukščiau pateikta informacija galima teigti, kad teiginys apie vakcinose naudojamų lipidų nanodalelių sugebėjimą prasiveržti pro smegenų kraujo barjerą yra klaidingas.