„Tuberkuliozė-kasmet miršta 2-3 milj. žmonių. Užsikrečia 9mlj. Mirtingumas 50%! Kur čia lyginti su covido mirtingumu-0,01% ar kiek ten?“, – tokio turinio žinutė (aut. past. žinutės kalba netaisyta) pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau be esminės informacijos, kuo skiriasi tuberkuliozė ir COVID-19 tokie palyginimai gali suklaidinti, be to, žinutėje pateikiama klaidinga statistika.

Nors abi šios ligos sukelia rimtus plaučių pažeidimus ir yra perduodamos daugiausia oro lašeliniu būdu, kai kurie esminiai skirtumai neleidžia jų lyginti tarpusavyje.

Visų pirma, skiriasi abiejų susirgimų sukėlėjas. Tuberkuliozę sukelia bakterija mycobacterium tuberculosis, o COVID-19 sukėlėjas – virusas SARS-Cov-2. Tiek COVID-19 sukeliantis virusas, tiek ir tuberkuliozę sukelianti bakterija daugiausia perduodama nuo žmogaus kitam žmogui oru, tačiau bene didžiausias dviejų susirgimų skirtumas yra tas, kad tuberkuliozės bakterija gali ir nesukelti tuberkuliozės ligos.

Žmogui susidūrus su mycobacterium tuberculosis bakterija galimi du keliai – vieni užsikrėtusieji suserga tuberkulioze ir patiria ligai būdingus simptomus, tokius kaip kosulys, karščiavimas ar svorio netekimas, o kitiems išsivysto lėtinė kondicija, tai yra, ligos simptomai nejuntami, toks žmogus negali užkrėsti kitų, tačiau yra bakterijos nešiotojas.

Jei lėtinę kondiciją turintis asmuo negydomas, išlieka maždaug 5 – 10 proc. tikimybė, kad kažkuriuo gyvenimo metu (dažniausiai vidutiniškai per du metus) jam išsivystys tuberkuliozės liga. Daugiau šansų susirgti tuberkulioze turi asmenys, užsikrėtę imuninę sistemą paveikiančiais virusais, tokiais kaip ŽIV.

Kita vertus, COVID-19 liga neturi lėtinės formos. Koronavirusu užsikrėsti galima per palyginti trumpą laiką, o ligos simptomai dažniausiai pajuntami praėjus iki 5 dienų po užsikrėtimo.

Kaip „Reuters“ komentavo dr. Tomas Wingfieldas, dėstantis Liverpulio Tropinės medicinos mokykloje, dažniausiai tuberkulioze užsikrečiama per ilgesnį laiko tarpą ir susirgimas plinta tarp artimesnių kontaktų, nors tai nėra griežta taisyklė, o COVID-19 plitimas yra staigesnis.

Kitas svarbus aspektas, neleidžiantis objektyviai lyginti COVID-19 ir tuberkuliozės bei šioms ligoms įveikti skirtų resursų ir priemonių – geografinis paplitimas.

2019 metais pradėjęs plisti SARS-Cov-2 virusas sukėlė pasaulinę pandemiją ir pasaulyje liko vos saujelė teritorijų, kurių jis nebūtų palietęs, tuo tarpu tuberkuliozė kelia didesnę grėsmę besivystančioms šalims.

Pasaulio banko duomenimis, 2019 metais daugiausia tuberkuliozės atvejų 100 tūkst. gyventojų teko Lesoto Karalystei (654), Pietų Afrikai (615), Filipinams (554), Centrinei Afrikos Respublikai (540) ir Gabonui (521). Tuo tarpu Skandinavijos šalyse 100 tūkst. gyventojų teko po 5 – 6 tuberkuliozės atvejus.

Tuberkuliozės židinys plaučiuose

Dėl greito plitimo COVID-19, kurio mirtingumas, kaip gruodžio mėnesį paskelbė Prancūzijos mokslininkai, yra maždaug tris kartus didesnis nei nuo gripo, sparčiai tapo viso pasaulio problema ir nuo užkrato plitimo pradžios nusinešė beveik 2 mln. 200 tūkst. gyvybių bei užkrėtė daugiau nei 101 mln. žmonių.

Tuo tarpu 2019 metais su tuberkulioze buvo susietos 1 418 000 mirčių. Daugiau nei pusė jų – Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet mirštamumas nuo tuberkuliozės tarp žmonių, kuriems nėra nustatytas ŽIV, sumažėja maždaug 3 proc. ir tarp 2000 – 2017 metų jis iš viso sumenko 42 proc.

Remiantis šia informacija galima teigti, kad viruso sukeliamos COVID-19 ligos ir bakterijos sukeliamos tuberkuliozės lyginimas neturi loginio pagrindo. Esminis skirtumas tarp šių susirgimų yra tas, kad COVID-19 plinta labai sparčiai ir, skirtingai nei tuberkuliozė, neturi lėtinės ligos formos.

Smarkiai skiriasi ir geografinis šių susirgimų paplitimas. Per daugiau nei metus laiko COVID-19 palietė visą pasaulį, kai, tuo tarpu, tuberkuliozė žymiai labiau paplitusi besivystančiose šalyse, kuriose susiduriama su skurdu, prasta mityba, vaistų trūkumu ir medicinos sistemos spragomis.

Žinutės „Facebook“ socialiniame tinkle autorius be to, kad palygino nepalyginamus dalykus, dar ir pateikė klaidingą statistinę informaciją. Mirštamumas nuo COVID-19 ligos gerokai didesnis nei žinutėje nurodomas 0,01 proc. Prancūzų mokslininkai, atlikę tyrimą, įvertino, kad užsikrėtę naujuoju koronavirusu žmonės patiria maždaug tris kartus didesnę mirties riziką nei užsikrėtus gripu (vidutiniškai sezoninis gripas nusineša 0,1 proc. užsikrėtusiųjų gyvybes), tačiau tiksliai įvertinti skaičius sudėtinga, nes mirties rizika, užsikrėtus COVID-19, sparčiai kyla dėl keleto faktorių – gretutinių ligų ir vyresnio amžiaus. Be to, pandemijos įkarštyje ne visi COVID-19 atvejai susekami ir užregistruojami, juolab sunku susekti besimptomius ar menkus simptomus jaučiančius atvejus, taigi, negalima tiksliai įvertinti, kiek jų yra iš viso.

Tuo tarpu mirtingumas nuo tuberkuliozės kasmet vis mažta, tačiau vis viena išlieka didžiule besivystančių šalių tragedija. Kaip apibendrinama 2014 metais paviešintame tyrime, jis gali svyruoti nuo 3 iki 35 proc., priklausomai nuo rizikos faktorių, tokių kaip gretutinės ligos, ŽIV ar atsparumas vaistams. Vis dėlto, nurodydamas mirštančiųjų nuo šios ligos skaičių, klaidinančios žinutės autorius jį gerokai išpūtė. Kasmet tuberkuliozė vidutiniškai nusineša 1,5 mln. gyvybių, o ne 2 – 3 mln., kaip teigiama klaidinančiame pranešime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)