„Moderna prisipažino: mes neskiepijame žmonių, mes juos „čipuojame“, – skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintoje žinutėje. Žinutės autorius cituoja farmacijos įmonės puslapyje rastas pastraipas, kuriose įmonė, pasitelkdama kompiuterinės programos alegoriją, aiškina mRNR tipo vakcinų ar vaistų veikimo principus, ir manipuliuodamas jomis iškreipia tikrąją informaciją.

Žemiau pateikiame klaidingus žinutės autoriaus teiginius ir paaiškiname, kaip mRNR tipo vakcinos veikia iš tiesų.

„Pagrindinė išvada yra ta, kad vadinamoji „Moderna“ vakcina visiškai nėra panaši į tradicines vakcinas, kuriose naudojamos gyvos ar negyvos, natūralios ar sukonstruotos viruso RNR dalys, skirtos sukelti imuninį atsaką ir formuoti antikūnus organizme. Tai reiškia, kad vaistas "mRNR-1273" nėra vakcina nuo viruso, bet iš tikrųjų yra dirbtinis bioprogramuotas virusas.“ [klaidinančios žinutės citata]

Šis teiginys – iš dalies klaidingas. Tiesa, kad „Moderna“ kuriama (kaip ir „Pfizer“ ir „BioNtech“) mRNR tipo vakcina nėra tokia, kaip mums įprastos vakcinos. Šios vakcinos gamybai nenaudojami nei gyvi, nei neaktyvūs virusai. Vietoje to mRNR vakcinoje pateikiamos instrukcijos, išmokančios žmogaus ląsteles, kaip pasigaminti viruso baltymą ar tik jo dalį. Šis procesas suaktyvina imuninę sistemą, kurią pasitelkus pradedami gaminti antikūnai, apsaugantys paskiepytą žmogų nuo tikrojo viruso.

Tačiau sakyti, kad mRNR tipo vakcina net nėra vakcina nuo viruso, o yra dirbtinis bioprogramuotas virusas – klaidinga. Visų pirma, kaip žinutės autorius ir mini, šio tipo vakcinų gamybai nenaudojami gyvi ar neaktyvūs virusai – vakcinos veikimas paremtas sintetinės informacinės RNR sušvirkštimu į žmogaus ląsteles tam, kad jos būtų išmokomos pasigaminti nekenksmingą viruso dalį, šiuo atveju, vadinamąjį „spyglio baltymą“. Kai „spyglio baltymas“ pradedamas gaminti, suveikia žmogaus imuninė sistema, pradėdama gaminti antikūnus, kas ir padaro žmogų atspariu tikrajam virusui. Taigi, nors tikslas pasiekiamas skirtingai, rezultatas gaunamas tas pats – paskiepytas žmogus įgyja atsparumą virusui, nuo kurio buvo skiepijama.

mRNR ir tradicinių vakcinų panašumai ir skirtumai
Foto: Ekrano nuotrauka (The Conversation)

„reikėtų pripažinti: vaistas yra skirtas žmogaus organizmo (per) programavimui (per) koduojant jo baltymą. Kitaip tariant, kaukės neveikia, „mRNA“ platforma yra ta vieta, kur „Big Pharma“ susivienija su „Big Tech“, pateisindama tamsiausias vakarykštes prognozes“ [klaidinančios žinutės citata]

mRNR tipo vakcinas vadinti vaistais nėra tikslu, tai – vakcina. Vaistai nuo vakcinų skiriasi tuo, kad pastarosios naudojamos, siekiant išvengti bakterinių ar virusinių susirgimų, o vaistais gydomi jau žmogaus turimi susirgimai.

Be to, mRNR tipo vakcinomis nesiekiama perkoduoti žmogaus organizmo ar jo baltymų. Vakcina suteikia instrukciją, kaip ląstelėms pasigaminti nekenksmingą viruso baltymo fragmentą ir suaktyvinti žmogaus imuninę sistemą.

Kadangi žinutės autorius rėmėsi „Moderna“ svetainėje rasta informacija, kurioje apibendrintai pateikiami mRNR technologijos veikimo principai, tai yra, kalbama apie mRNR technologijos taikymą apskritai, neišskiriant būtent vakcinų, galėjo įsivelti nesusipratimas. Žinutės autorius kalba būtent apie mRNR tipo vakcinas naujajam koronavirusui išvengti, tačiau vadina jas vaistais, nes būtent toks terminas vartojamas „Moderna“ interneto svetainėje, kalbant apie mRNR technologijos panaudojimą apskritai.

„įmonė aiškiai pripažįsta, kad sveika imuninė sistema kelia grėsmę MRNR, nes intensyvus imuninis atsakas gali sunaikinti platformą dar jai nepradėjus veikti ir dėl to gali atsirasti neigiamų rezultatų“ [klaidinančios žinutės citata]

Šioje pastraipoje pateikta klaidinga oficialioje „Moderna“ svetainėje matomos informacijos interpretacija. Skiltyje, kurioje aprašomi su mRNR technologijos taikymu susiję iššūkiai, pabrėžiama, kad būtina pernešti mRNR į tikslinį audinį ir ląsteles, išvengiant imuninės sistemos sudirginimo, nes jeigu tuo momentu suveikia imuninė sistema, gaunamas atsakas, galintis apriboti baltymų gamybą, vadinasi, ir terapinę mRNR naudą.

„Moderna“ svetainėje nėra nurodoma, kad sveika imuninė sistema kelia grėsmę mRNR pagrindu pagamintiems vaistams ar vakcinai, veikiau atvirkščiai, normaliai funkcionuojanti imuninė sistema užtikrina, kad pasiskiepijusio tokia vakcina žmogaus ląstelėms pradėjus gaminti viruso spyglio baltymus imuninė sistema suveiks, pradėdama antikūnų gamybą. Tačiau suleidžiant mRNR pagrindu pagamintą injekciją svarbu tai atlikti labai kruopščiai, kad imuninė sistema nesureaguotų per anksti.

Foto: AP / Scanpix

„intensyvus imuninis atsakas gali sunaikinti platformą dar jai nepradėjus veikti ir dėl to gali atsirasti neigiamų rezultatų, tarp kurių gali būti ir molekulinis trūkumas, ir hormoniniai defektai, gali atsirasti traukulių. , alerginės reakcijos, nevaisingumas ir kiti šalutiniai poveikiai, tačiau tuo pačiu metu jis visiškai nesudaro tikslinio imuninio atsako į koronaviruso baltymus.“ [klaidinančios žinutės citata]

Nors įraše teigiama, esą įmonė pati pripažįsta, kad sveikos imuninės sistemos atsakas, suleidus mRNR pagrindu pagamintą vakciną, gali sukelti siaubingus autoriaus išvardytus šalutinius poveikius – tai nėra tiesa. „Moderna“ svetainėje informacija apie tokius poveikius nepateikiama.

„Melo detektorius“ jau rašė apie tai, kad kalbos apie neva vakcinos nuo COVID-19 sukeliamą moterų nevaisingumą ar vyrų spermos kokybės pablogėjimą nėra įrodytos mokslo.

Pranešama, kas šalutiniai mRNR tipo vakcinų poveikiai atitinka įprastoms vakcinoms būdingus. Dažniausiai tai – skausmas ar paraudimas dūrio vietoje, nuovargis, raumenų skausmas, galvos skausmas.

Vis dėlto, paskutinis žinutės autoriaus teiginys apie tai, kad JAV valdžios institucijos atleidžia vakciną sukūrusias įmones „Moderna“ ir „Pfizer“ nuo atsakomybės už vakcinų sukeltus nepageidaujamus poveikius yra teisingas.

Pagrindinė priežastis, kodėl vakcinas kūrusios įmonės nenori prisiimti teisinės atsakomybės už galimus šalutinius poveikius yra ta, kad, palyginti su kitomis pasaulyje egzistuojančiomis vakcinomis, vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta neįtikėtinai greitai – vos per 8 mėnesius (per tiek laiko buvo sukurta ir patvirtinta „Pfizer“ vakcina). Kai, tuo tarpu, įprastai vakcinų bandymai trunka ne vienus metus. Iki šiol greičiausiai masiniam naudojimui patvirtinta vakcina buvo 1967 metais sukurta vakcina nuo kiaulytės. Prireikė ketverių metų, kol buvo suteiktas leidimas ją naudoti.

Yra ir kita medalio pusė – valstybė taip pat nėra suinteresuota, kad nukentėję nuo šalutinių poveikių žmonės teiktų ieškinius vakcinas gaminančioms įmonėms, nes tokiu atveju farmacijos įmonės greičiausiai keltų vakcinos dozės kainą.

Vis dėlto, JAV egzistuoja kelios valstybinės programos, kuriomis pasinaudojus galima tikėtis patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau jomis pasinaudoti nelengva, nes dažniausiai sudėtinga susieti ir įrodyti, kad sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent vakcina, o ne koks nors kitas veiksnys, be to, reikalinga greita reakcija, nes žalą patyręs asmuo turi pateikti reikiamus dokumentus ne vėliau nei praėjus 12 mėnesių po skiepijimo procedūros.