Klaidinanti ir netiksli informacija

„mirštamumo rodiklis (IFR) daugumoje valstybių bendrai populiacijoje yra apytikriai nuo 0,1% iki 0,5%. Tai gali būti palyginama su vidutiniu mirštamumo lygiu per gripo pandemiją 1957 ir 1968 metais“

Infekcijos pavojingumas, šiuo atveju, naujojo koronaviruso, vertinama skirtingais rodikliais. Infekcijos mirtingumo koeficientas (IFR) parodo visų užkrėstų asmenų mirčių dalį. Atvejų mirtingumo koeficientas (CFR) – įvertina šią mirčių dalį tarp nustatytų patvirtintų atvejų. Norint tiksliai išmatuoti IFR, reikia žinoti tikslų šios ligos infekcijų ir mirčių skaičių. Pavyzdžiui, turi būti atliekami populiacijos tyrimai. Kadangi IFR apskaičiuoti tiksliai sudėtinga, dažniau naudojamas mirtingumo koeficientas.

1957 ir 1968 gripo epidemijos buvo itin stiprios. Tačiau netikslinga lyginti tų pandemijų mirtingumo rodiklius, nes jos jau pasibaigė, o COVID-pandemija vis dar tęsiasi. Taigi galima tik prognozuoti tiek IFR, tiek CFR rodiklius. Pavyzdžiui, remiantis Johns Hopkins duomenimis, Lietuvoje mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos šiuo metu yra 1.3 proc. (prieš keletą savaičių šis rodiklis siekė 0.8 proc.). Palyginimui – Belgijoje – 3 proc., Jungtinėje Karalystėje – 2.8 proc., Italijoje – 3.5 proc. Tačiau šie skaičiai keičiasi – daug kas priklauso nuo to, kaip susirgusiais pasiruošusi pasirūpinti šalies sveikatos apsaugos sistema. Dramatiškai augant užsikrėtimų skaičiui, daugėja ir pacientų, kuriems prireikia hospitalizacijos. Todėl būtina imtis priemonių, kad sveikatos apsaugos sistema nebūtų perdeginta, ir galėtų reikiamą pagalbą suteikti visiems. Kai to padaryti negali – mirčių skaičius tik dar daugiau išauga.

Klaidinantis straipsnis
Foto: Ekrano nuotr.

„Daugumoje šalių vidutinis mirštančiųjų nuo covid amžius virš 80 m, ir tik apie 5% mirusiųjų neturėjo ankstesnių rimtų sveikatos sutrikimų“

Visų pirma, šiam teiginiui pagrįsti naudojamos dvi senos publikacijos – abejotinos reputacijos „Swiss Policy Research“ iš rugsėjo mėn., ir „Bloomberg“ publikacija iš gegužės mėn. Turint mintyje, kad pasaulyje dar nebuvo įsibėgėjusi antroji banga, publikacijose pateikta informacija yra pasenusi.

Taip pat – COVID-19 tikrai pavojingesnis vyresniems ir lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau, kaip rodo ir atvejai Lietuvoje, ši liga gali pasiglemžti ir jaunesnių nei 50 m., 40 m. ar net 30 m. visiškai sveikų suaugusiųjų gyvybės. Kaip ir minėta, kol kas dar per anksti skelbti tikslius skaičius, tačiau atlikti tyrimai įvairiose šalyse rodo perteklines mirtis ir tarp asmenų 25–44 m. amžiaus grupėje. Svarbu paminėti, remiantis London School of Hygiene & Tropical Medicine paskaičiavimais, 1 iš 5 pasaulio gyventojų turi bent vieną lėtinę ligą.

„Apie 40% visų infekuotų žmonių nepasireiškia jokie simptomai, 80% pasireiškia daugiausiai švelnūs simptomai, o apie 95% – vidutinio sunkumo simptomai, kas nereikalauja hospitalizacijos.“

Taip, teigiama, kad 80 proc. Susirgusiųjų pasireiškia „lengvi“ simptomai. Tačiau svarbu suprasti, ką šiuo atveju reiškia „lengvi“. Į tai įeina ir lengvas plaučių uždegimas. Taip pat – net lengvai persirgusiems gali pasireikšti liekamieji užsitęsę simptomai, kuriuos pacientai jaučia, net praėjus keliems mėnesiams po ligos.

„Beveik nėra mokslinių tyrimų, įrodančių medžiaginių kaukių efektyvumą bendroje populiacijoje.“

Šiame teiginyje taip pat naudojamasi „Swiss Policy Research“ publikacija, kurioje keli argumentai pagrįsti tyrimais, kurie buvo atlikti ne su SARS-CoV-2 virusu, o su influenzos virusais, kurie yra skirtingi. Taip pat analizėmis, atliktomis ligoninėse, lyginant medžiagines kaukes su respiratoriais ar medicininėmis kaukėmis. Todėl išvadas daryti būtų klaidinga.

Nors viruso plitimo sustabdymas yra kompleksiškas – t. y. tam neužtenka vieno veiksnio, tačiau medžiagines kaukes jau rekomenduoja naudoti ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai. Sutinkama, kad jos nėra tokios efektyvios kaip respiratoriai ar medicininės kaukės, tačiau taip pat gali sumažinti viruso kiekį.

Svarbu paminėti, kad portalas „Swiss Policy Research“, kurio publikacijos naudojamos daugeliui sapereaude.lt teiginių pagrindimui, nors prisistato kaip neutralus, iš tikro yra pagarsėjęs sąmokslo teorijomis ir pseudomokslu, ypatingai, kas susiję su COVID-19 pandemija. Todėl „Swiss Policy Research“ paskelbtus įrašus ir išvadas apie pandemiją reikėtų vertinti itin kritiškai. Juo labiau, kad anoniminių portalo autorių teiginiai nėra recenzuojami ir tikrinami mokslininkų ir medikų.

Remiantis aukščiau išvardintais teiginiais ir šaltiniais, kuriais remiasi sapereaude.lt publikacija, galima teigti, kad joje yra daug klaidinančios ir netikslios informacijos.