A.Lebionkos tinklaraštyje pateikiamas portale 2020news.de paviešinto straipsnio vertimas.

Jame pranešama apie tai, kad buvęs farmacijos milžinės „Pfizer“ darbuotojas dr. M. Yeadonas kartu su pulmonologu dr. W. Wodargu Europos medicinos agentūrai pateikė prašymą stabdyti „BioNtech“ kartu su „Pfizer“ sukurtos vakcinos prieš naująjį koronavirusą tyrimus.

Jų teigimu, ši vakcina galėtų sukelti neribotą laiką truksiantį moterų nevaisingumą dėl viruso spyglio baltymo panašumo į placentos gamybai moters kūne būtiną baltymą sincitiną-1. Remiantis šia logika, pasiskiepijus susidarę antikūnai naujojo koronaviruso baltymams veiktų ir kaip antikūnai sincitinui-1, todėl nesusiformuotų placenta.

Ar yra priežasčių tikėti šia teorija?

Iš tiesų, M. Yeadonas ir W. Wodargas nepateikia įtikinamų įrodymų, kodėl po vakcinacijos susidarę antikūnai turėtų paveikti ir sincitiną-1, nes, ekspertų teigimu, panašumų tarp viruso spyglio baltymo ir placentos gamybai būtino baltymo tiesiog per mažai – tik trumpa genetinė seka.

Pačios „Pfizer“ paviešintame tyrime, kuriame detaliai aptartos visos su vakcina susijusios rizikos, nevaisingumas taip pat nėra minimas.

Kentukio universiteto molekulinės ir ląstelių biochemijos departamento vadovė Rebecca Dutch žurnalistams teigė, kad, nors tarp SARS-Cov-2 viruso spyglio baltymo ir sincitino-1 yra šiek tiek panašumų, jų per mažai, kad antikūnai reaguotų į abu baltymus. „Pfizer“ ir „BioNtech“ sukurta vakcina suteikia kūnui instrukcijas, kaip pasigaminti viruso smaigalio baltymą ir taip apmoko imuninę sistemą atpažinti tikrąjį virusą.

Ohajo valstijos universiteto Medicinos koledžo mikrobinių infekcijų ir imuniteto katedros docentas Jacobas Yountas pridūrė, jog vakcinose nuo COVID-19 nėra baltymo sincitino-1 ar sincitiną-1 koduojančios mRNR, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad vakcina sukeltų imuninį atsaką prieš placentos gamybai būtiną baltymą.

„Mes nepastebime nevaisingumo atsiradimo skiepydami nuo gripo, nors vakcina taip pat nukreipta veikti prieš viruso sintezės baltymą panašiai kaip prieš koronaviruso spyglio baltymą“, – komentavo J. Yountas.

Šiaurės Dakotos valstijoje išplatintoje atmintinėje, kurioje pateikiami aktualiausi atsakymai vakcinos nuo COVID-19 tema, taip pat atkreipiamas dėmesys į faktą, kad, jeigu susidarę antikūnai prieš naująjį koronavirusą iš tiesų veiktų placentos gamybą, tuomet moterys, natūraliai persirgusios virusu, taptų nevaisingomis, tačiau kol kas nėra jokių duomenų apie tokių atvejų egzistavimą.

„Pfizer“ ir „BioNtech“ sukurta vakcina, kaip parodė klinikinių bandymų fazės, yra pakankamai saugi, kad būtų patvirtinta, kaip tinkama vartoti, o sunkios šalutinės reakcijos bandymų metu pasitaikė labai retai.

Dažniausiai pasitaikiusios šalutinės reakcijos – skausmas, paraudimas, šilumos pojūtis ar lengvas patinimas dūrio vietoje (apie tokią reakciją pranešė 84,1 proc. tyrimo dalyvių), nuovargis (62,9 proc.), galvos skausmas (55,1 proc.), raumenų skausmas (38,3 proc.), šaltkrėtys (31,9 proc.). Skirtingos stiprios šalutinės reakcijos pasireiškė nuo 0,0 proc. iki 4,6 proc. bandymuose dalyvavusių savanorių.

Vakcina nuo COVID-19

Kas yra Michaelas Yeadonas ir Wolfgangas Wodargas?

A.Lebionkos tinklaraštyje, taip pat portale sapereaude.lt paviešintuose straipsniuose praleidžiama svarbi informacija apie tai, kokie žmonės iškėlė teoriją, siejančią vakciną nuo naujojo koronaviruso su nevaisingumu. Prieš pateikiant M. Yeadono ir W. Wodargo įžvalgas kaip ekspertų nuomones svarbu žinoti, kad šie vyrai visos pandemijos metu garsėjo melagingos informacijos skleidimu.

Spalio mėnesį M. Yeadonas tinklaraštyje skelbė, kad „pandemija faktiškai baigėsi“, o W. Wodargas dar kovo mėnesį „Youtube“ reportaže tvirtino, esą koronavirusas nė kiek ne pavojingesnis už sezoninį gripą. Nė vienas šių teiginių nėra tiesa.