Taip pat ta pati moteris ir yra viena iš vaizdo įrašo veikėjų. „Parduotuvėje vyriškis paprašė išrinkti šakoti ir pajaučiau jog turiu įsijungti kamera. Labai netikėtai geras pokalbis įvyko, džiaugiuosi kad dar ne visiems smegenis TV išplovė. Toks vaizdas kad ant mano nugaros užrašyta
„Prašome išsakyti savo nuomonę“, – rašo moteris ir pasidalina melagingą informaciją turinčiu vaizdo įrašu.

Gruodžio 4 dieną įkeltame vaizdo įraše matoma, kaip ji vyresnio amžiaus vyrui bando padėti išrinkti šakotį. „Bet žinok, čia koronos nėra. Aš kalbėjau su daktaru. Čia būta gripai, o dabar gripo nemini, Europos pinigus plauna. Mano sesuo Vilniuje dirba sesele, supranti, sako, kad, jei giminė pasirašo, kad nuo koronos, tai duoda 500 eurų ir nemokamai palaidoja. Slovačiai, kuo daugiau mirs nuo koronos, tuo daugiau Europa duoda pinigų daktarams“, – vaizdo įraše aiškina vyras.

Melaginga informacija

G. Dambrauskaitė, kuri Darbo partijos rinkiminiame sąraše buvo pristatoma kaip gydytoja asistentė, vyrui atsako, kad apie tai žinojo, esą – visi tai žino.

Ir nors neva „visi žino šitą dalyką“, vaizdo įraše išsakyti teiginiai – melagingi.

Melas

COVID-19 liga nėra mums įprastas sezoninis gripas. Pirmiausia, gripą ir COVID-19 sukelia skirtingi virusai. Taip pat tyrimai rodo – gripu sergantis žmogus užkrečia 1,28 žmogaus. Be apsaugos priemonių (karantinuotis namuose ir kt.) koronavirusu sergantis žmogus vidutiniškai užkrečia 2–3 žmones.

Per paskutines 14 dienų Lietuvoje COVID-19 susirgo 32 915 žmonių, kitaip pasakius – ši virusinė infekcija per paskutines 14 dienų buvo diagnozuota 1,17 proc. valstybės gyventojų.

Taip pat statistika Lietuvoje rodo, kad COVID-19 jau nusinešė gerokai daugiau gyvybių nei gripas per pastaruosius kelerius metus kartu sudėjus.

Kaip rodo Higienos instituto turimi duomenys, bendras fiksuotas COVID-19 Lietuvoje sukeltų mirčių skaičius dešimt kartų lenkia 2019 metais gripo sukeltų mirčių skaičių.
Instituto pateikiamoje mirties priežasčių analizėje nurodoma, kad praėjusiais metais gripas nusinešė 54 gyvybes. O 2018 metais nuo gripo mirė 24 žmonės. Išankstiniais šių metų duomenimis skaičiuojama, kad nuo gripo mirė 18 žmonių.

Vien nuo kovo mėnesio Lietuvoje nuo COVID-19 mirė jau 825 žmonės. Tad net sudėjus 3 metų mirčių nuo gripo atvejus, vis tiek COVID-19 akivaizdžiai lenks mirtis nuo gripo.
G. Dambrauskaitė ne tik COVID-19 laiko gripu, tačiau abu mano, kad, jei mirus pacientui, artimieji sutinka, jog mirties priežastimi bus nurodoma COVID-19 liga, neva tai gaus 500 eurų.
Tai nėra tiesa, o tik įžūlus melas.

Sąmokslo teoriją, kad medikai dalina artimiesiems pinigų – paneigia ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

„Medikai ligas diagnozuoja remdamiesi jų ilgų studijų metu įgyjamomis žiniomis, klinikine praktika, atliekamais tyrimais, todėl Jūsų minimi teiginiai neturi nieko bendro su realybe ir tiesa. Taip šmeižiama medikų bendruomenė, tai yra ties žmonės, kurie nepailsdami kovoja dėl traumas patyrusių, ūmiais negalavimais besiskundžiančių pacientų, kasdien į normalų gyvenimą grąžina tūkstančius žmonių.

Išties, tenka apgailestauti, jog yra tokiais melais tikinčių žmonių. Ragintume visus, kurie iš neaiškių informacijos šaltinių gauna informaciją, įsivertinti, ar tikrai tie žmonės neturi kažkokių tikslų, kad patys netaptumėte su realybe nieko neturinčios informacijos platintojais“, – teigia NVSC atstovai.

„Tokių sąmokslų teorijų pastaruoju metu stebime daugybę. Jūs paminėti teiginiai yra melas ir neturi nieko bendro su realybe. Atkreipiame dėmesį, kad jau nuo pavasario – pirmojo karantino - stebima tendencija platinti tokias ir panašias sąmokslo teorijas ir SAM Facebook paskyroje – po SAM skelbiamomis naujienomis. Tikėtina, kad tokia dezinformacijos kompanija siekiama pakirsti žmonių pasitikėjimą visa sveikatos apsaugos sistema ir mūsų medikų darbu“, – atsakyme teigia SAM atstovai.

Remiantis pateikta informacija, galima drąsiai teigti, kad G. Dambrauskaitė paskleidė melagieną.

Europos komisija savo internetiniame puslapyje moko žmones atpažinti sąmokslo teorijas. Pateikiame EK informaciją:

Kas yra sąmokslo teorijos? Kodėl jos populiarios?

1. Kas tai?

Tai įsitikinimas, kad tam tikrus įvykius ar situacijas slapta kuria nematomos įtakingos jėgos, turinčios blogų ketinimų.

2. Visoms sąmokslo teorijoms būdingi šie šeši dalykai:

1. Prielaida, kad egzistuoja slaptas planas.
2. Sąmokslininkų grupė.
3. „Įrodymai“, tariamai patvirtinantys sąmokslo teoriją.
4. Jie sudaro klaidingą įspūdį, kad niekas nevyksta atsitiktinai ir kad sutapimų nebūna; kad niekas iš tikrųjų nėra taip, kaip atrodo, ir visi dalykai tarpusavyje susiję.
5. Šios teorijos skirsto pasaulį į gerą ir blogą.
6. Tam tikri žmonės ir grupės pasirenkami atpirkimo ožiais.

3. Kodėl jos populiarios?

Jos dažnai atrodo kaip logiškas sunkiai suprantamų įvykių ar situacijų paaiškinimas ir suteikia žmogui klaidingą pojūtį, kad jis kontroliuoja padėtį ir gali viską paaiškinti. Aiškumo poreikis ypač padidėja netikrumo laikais, kaip antai kilus COVID-19 pandemijai.

4. Kaip jos atsiranda?

Sąmokslo teorijos dažnai gimsta iš įtarumo. Keliamas klausimas, kas gauna naudos iš konkrečių įvykių ar situacijos, ir pagal tai įvardijami sąmokslo dalyviai. Tuomet teorijai pagrįsti pritempiami bet kokie „įrodymai“.

Suformulavus teoriją, ji greitai išplėtojama. Paneigti ją sunku, nes bet kas, bandantis tai daryti, yra laikomas sąmokslo dalimi.

5. Sąmokslo teorijas žmonės skleidžia dėl įvairių priežasčių:

Dauguma jų mano, kad tai tiesa. Kiti sąmoningai, dėl politinių ar finansinių priežasčių, provokuoja, manipuliuoja ar bando kontroliuoti žmones. Būkite atsargūs: sąmokslo teorijų pilna visur – internete, jūsų draugų ar giminaičių rate.

Šaltiniai:

  • https://koronastop.lrv.lt/
  • https://www.hi.lt/
  • https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/palygino-mirstamuma-nuo-gripo-ir-covid-19-skirtumas-tiesiog-neitiketinas.d?id=85450873
  • https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/fighting-disinformation/identifying-conspiracy-theories_lt
  • https://rinkimai2020.darbopartija.lt/kandidatai/
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (152)