Gydytojų reikia tik chirurginėms operacijoms atlikti, o visiems kitiems susirgimams įveikti užtenka imuniteto stiprinimo specialistų.

Pasak jo, žmonės įvairiomis ligomis serga tik todėl, kad neprižiūri savo sveikatos ir taip nualina imuninę sistemą. Tada pradeda kibti įvairios ligos, dėl kurių kaltinti galime tik save.

„Gydytojai reikalingi tik chirurginėms operacijoms, o iki tol nedegradavusiems organizmams reikalingi tik imuniteto stiprinimo specialistai – sveikatintojai. Gydymas sintetinėmis tabletėmis yra nieko daugiau, kaip tik sergamumo kėlimas – farmacijos verslo paklausos didinimas“, – rašo jis.

Klaidinanti žinutė
Foto: Ekrano nuotr.

Tad prie savo įžvalgų jis pateikia ir būdus, kurie gali padėti stiprinti imunitetą ir užkirsti kelią ligoms. Pirmiausia, jo teigimu, padėti gali visiška blaivybė, kuri išsaugo smegenis, nepaveikiant jų psichoaktyviomis medžiagomis.

Antra, jis skatina sveiką mitybą, kurios esmė prisižiūrėjimas, kad organizmas gautų visų jam reikalingų maistinių medžiagų – vitaminų ir mineralų, bei atsisakymas tų produktų, kurie apsunkina virškinimą arba kelia nemalonius pojūčius pavalgius.

Trečia, jis siūlo aktyviai sportuoti, o pasak jo, optimaliausias variantas sveikatos stiprinimo atžvilgiu yra fitnesas – kardio ir visų kūno raumenų pastovus pratampymas su svarmenimis ar savo kūno masės pratimais.

Neužtenka sveikos gyvensenos

Pasak Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicinos diagnostikos ir dietetikos katedros docentės dr. Ingridos Pumputienės, mityba ir sportas išties prisideda prie imuniteto stiprinimo, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad žmogus negali susirgti. O imuniteto stiprumas gali būti nulemtas genetiškai.

„Vien tik sveikas gyvenimo būdas tikrai neapsaugo nuo, pavyzdžiui, infekcinių ligų, nes ir šiuo metu net ir sportuojantis žmogus gali pasigauti koronaviruso infekciją“, – sako ji.

Pasak doc. dr. I. Pumputienės, nėra abejonės, kad visavertė mityba naudinga visoms organizmo sistemoms, o taip pat ir imuninei sistemai. Mat ši susijusi su svarbių baltymų (antikūnų) sinteze, kuriai ir reikalinga visavertė mityba.

Vitaminai ir daržovės
Foto: Shutterstock

„Yra tam tikri mikroelementai, vitaminai, pavyzdžiui, – vitaminas C. Jį kaupia fagocituojančios ląstelės, o šios yra atsakingos už imuninį atsaką. Vitaminas C paskatina šių ląstelių funkciją ir patogenas greičiau eliminuojamas iš organizmo. Tačiau nėra jokio stebuklingo maisto, kurį valgydami taip sustiprinsime imuninę sistemą, jog niekada nesirgsime“, – pabrėžia ji.

Žalingi įpročiai ir įvairios psichoaktyvios medžiagos taip pat prisideda prie imuniteto silpninimo, tačiau net ir čia doc. dr. I. Pumputienė turi svarbių įžvalgų.

„Infekcinėmis ligomis gali susirgti ir stiprią imuninę sistemą turintys žmonės, nebūtinai tik rūkantys ir geriantys. Tai priklauso nuo sukėlėjo dozės aplinkoje, nuo žmonių su kuriais kontaktuojama“, – sako ji.

Apstu genetiškai nulemtų ligų

Skaičiuojama, kad apie 5-10 proc. pasaulio gyventojų serga autoimuninėmis ligomis, o pasak doc. dr. I. Pumputienės, sergant tokiomis ligomis, be gydytojų pagalbos apsieiti neįmanoma. Be to, negalima sakyti, kad sergantis autoimunine liga – pasižymi silpnu imunitetu. Toks asmuo turi imuninio atsako defektą, tačiau jo imuninė sistema gali susitvarkyti su, pavyzdžiui, infekcinės kilmės susirgimais.

Pasak specialistės, sergant šiomis ligomis, gydytojų pagalba yra būtina, siekiant stabdyti ligos progresavimą, palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

„Imuninė sistema negali susitvarkyti su genetiškai nulemtomis savo klaidomis, o be gydytojo pagalbos ir tam tinkamų medikamentų, liga daug greičiau progresuoja, sergantį asmenį gali ištikti daug greitesnė mirtis. Taip pat didelę reikšmę turi alerginės-anafilaksinės reakcijos, kurios yra nulemtos suaktyvėjusio imuninio atsako prieš tam tikrus alergenus ir čia medikamentinė pagalba ypatingai svarbi“, – teigia mokslininkė.

Autoimuninių ligų yra daugiau nei 100, o jų simptomai įvairiausi. Vienos iš dažniausiai pasitaikančių ligų, pasak doc. dr. I. Pumputienės, reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė, sisteminė raudonoji vilkligė, – šios ligos ne tik yra sunkios, tačiau jų pasireiškimas populiacijoje didėja bei jaunėja, t. y. pradeda sirgti ir jaunesnio amžiaus žmonės.

Teisingai vartojami vaistai – nepavojingi

Pašnekovės teigimu, negalima sakyti, kad vartodami vaistus mes didiname riziką susirgti. Tiesa, jos teigimu, vaistinius preparatus taip pat turi rekomenduoti gydytojai, be kurių mes patys apsieiti negalime, o savigyda namuose gali lemti tik didesnę žalą.

„Kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį, tačiau nebūtinai jis veikia ar silpnina imuninę sistemą. Pavyzdžiui, infekcijų atveju, kai imuninė sistema pati nesusitvarko su įvairiais veiksniais, gydytojas paskiria antibiotikus. Bet koks savavališkas, besaikis vaistų vartojimas nėra geras sprendimas ir kai kurie jų gali turėti neigiamą įtaką imunitetui, tačiau vaisto gydytojas niekada nepaskirs be reikalo“, – pabrėžia ji.

Namų vaistinėlė
Foto: Shutterstock

Kartais žmonės namuose bando ligas išgydyti homeopatiniais preparatais, tačiau net ir tokiais atvejais, neretai gydymo būdai nepasiteisina ir tenka kreiptis į gydytoją.

„Kartais žmogus taip prastai jaučiasi, kad tikrai kreipiasi į gydytoją, nes nei vitaminais, nei žolelėmis būklės pagerinti nepavyksta. O homeopatiniais preparatais būklę įmanoma net ir pabloginti.

Autoimuninė reakcija – tai organizmo atsakas prieš savo paties struktūras, o jeigu mes netinkama savigyda tik stimuliuosime tą atsaką – autoimuninė liga gali dar labiau paūmėti“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

  • Šaltiniai
  • Pokalbis telefonu su Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicinos diagnostikos ir dietetikos katedros docente dr. Ingrida Pumputiene