Vakcinose esantis aliuminis prasiskverbia į žmogaus smegenis ir sukelia neurologines ligas.

Pirmiausia, vaizdo medžiagoje kalbama, kad JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) nėra atlikusi reikiamų tyrimų, galinčių patvirtinti, kad vakcinose esančios medžiagos nėra kenksmingos žmogaus organizmui.

Pačios FDA teigimu, jau šešis dešimtmečius šios vakcinos nekelia reikšmingo poveikio žmogaus organizmui. O atlikti tyrimai, dėl kurių egzistavimo abejojama vaizdo įraše, rodo, kad jų nauda yra didesnė už bet kokį teorinį susirūpinimą dėl galimo aliuminio poveikio kūdikiams.

Klaidinanti žinutė

Kodėl vakcinose randamas aliuminis?

Pirmiausia svarbu išmanyti, kodėl vakcinose randamas aliuminis. Viena iš vakcinų sudedamųjų dalių yra adjuvantai. Jie vakcinose naudojami siekiant užtikrinti, kad organizmo imuninė sistema efektyviai reaguotų į ligos sukėlėją. O šis elementas daugeliui vis dar kelia nerimą, mat nuo seno žinoma, kad aliuminis kenksminga medžiaga mūsų organizmams.

Tačiau, pasak farmakologų, visos medžiagos yra nuodai ir jų poveikis priklauso tik nuo gautos dozės, jei ji per didelė – bet kas gali tapti nuodu. Šiuo atveju, taip pat yra ir su aliuminiu. Natūraliai gamtoje pastarasis gali būti randamas tiek ore, tiek vandenyje ar maiste ir tik dideli jo kiekiai yra nuodingi.

Tiesa, derėtų priminti, kad tokie kiekiai, kokie dedami į vakcinas netgi yra kur kas mažesni, nei natūraliai gaunami šio elemento kiekiai, kasdien vartojant maistą. Daugelis antivakserių siekia pagrįsti, kad aliuminis yra toksiškas mūsų smegenims. Tokios įžvalgos niekuo nepagrįstos.

Iš tiesų mažiau nei 1 procentas aliuminio, esančio vakcinose, absorbuojamas į mūsų organizmus. Štai, pavyzdžiui, kūdikio organizmas absorbuoja net 10 kartų mažiau aliuminio, nei rekomenduojamas slenkstis, kurį peržengus pasireiškia neurotoksinis poveikis.

Baiminamasi dėl pasklidimo organizme

Taip pat antivakseriai remiasi ir įžvalgomis, teigiančiomis, kad aliuminis, patenkantis į mūsų organizmą vartojant maistą, kur kas prasčiau absorbuojamas į kitus organus, lyginant su vakcinose esančio aliuminio absorbcijos greičiu. Tad čia galima manyti, kad toks aliuminio patekimas į organizmą nėra tiek kenksmingas, kiek tiesiogiai leidžiant vakcinos dozę.

Tačiau derėtų priminti, kad vakcinos dažniausiai leidžiamos tiesiai į raumenį, bet niekada tiesiogiai į kraują, kur perfuzijos (medžiagų prasiskverbimo į kraują) greitis kur kas didesnis, lyginant jį su raumenų perfuzijos greičiu. Tad didžioji dalis aliuminio kur kas ilgiau išlieka toje vietoje, kurioje buvo suleista vakcina ir absorbcijos greitis į kraują labai panašus į greitį, kuomet aliuminis absorbuojamas į kraują vartojant maistą.

Į smegenis nepatenka

Be to, nors daugeliui žinomas faktas, kad įvairios medžiagos kraujotakos pagalba gali patekti į smegenis, derėtų žinoti, kad aliuminis ir kitos cheminės medžiagos pirmiausia turi prasiskverbti pro apsauginę pusiau laidžią membraną, kuri atskiria tekantį kraują nuo smegenų audinio, vadinamą kraujo ir smegenų barjeru. O aliuminio mikrodalelės yra per didelės, kad prasiskverbtų per šį barjerą.

Jeigu naudotume neuro ląsteles laboratorijoje in vitro ir tiesiogiai tirtume jų sąveiką su aliuminiu, akivaizdu, kad gauti rezultatai būtų šokiruojantys ir nervinės ląstelės būtų pažeistos. Tačiau žmogaus organizmas, o ypač smegenys, yra ganėtinai gerai fiziologiškai apsaugotos nuo tokių veiksnių, tad būtent dėl kraujo-smegenų barjero, tokiam aliuminio kiekiui, esančiam vakcinoje, patekti į smegenis ir sukelti neurotoksinį poveikį yra praktiškai neįmanoma.

Ne paslaptis, kad vakcinų sudėtis yra labai įvairi ir dėl to gali sukelti šalutinius poveikius. Kartais dėl vakcinų pasireiškęs imuninis atsakas (karščiavimas, kaulų laužymas, prasta savijauta ir t.t.) yra natūrali reakcija į kartu su vakcina gautą antigeną. Būtent toks ir yra vakcinos tikslas – užtikrinti imunitetą, t. y. imuninį atsaką bei antikūnų gamybą.

Be minėtų veiksnių, kartais pasireiškia ir tikrieji šalutiniai poveikiai, kurie gali pasireikšti net anafilaksiniu šoku. Šalutinis poveikis pasireiškia ne visiems individams, o tik sisteminiu ir imuniniu hiperjautrumu pasižymintiems žmonėms. Tai reiškia, kad tokių asmenų organizmas priima vakciną kaip svetimą medžiagą ir jai priešinasi. Lygiai taip, kaip kai kurių žmonių organizmas priešinasi laktozei, riešutams, bičių nuodams ir panašiai.

Vien dėl to, kad kai kuriems žmonėms pasireiškia nepalankus šalutinis poveikis ar dėl to, kad jų sudėtyje yra įvairių ir ne visiems žinomų medžiagų, nelogiška teigti, kad vakcinos – masinis blogis, traumuojantis žmogaus organizmą. Dar blogiau – sukeliantis neurotoksinį poveikį, t. y. žalą smegenims.