Iš karto po prezidento rinkimų ir įsiplieskusių protesto demonstracijų Baltarusijoje, Kremliui lojali Rusijos žiniasklaida skirtingai nušvietė įvykius Baltarusijoje. Vieni televizijos kanalai palaikė protestuotojus ir kritikavo Lukašenką, kiti diktatorių gynė, o mitingų dalyvius vadino chuliganais ir nusikaltėliais. Panašu, nebuvo aiškaus nurodymo iš viršaus, kokios bendros taktikos reikia laikytis.

Dabar jau akivaizdu, kad didieji Rusijos televizijos kanalai pučia tą pačią dūdą kartu su prezidentu save inauguravusiu Lukašenka. Tiek Kremliaus propagandistai, tiek Lukašenka nepaliauja įrodinėję, kad neramumai Baltarusijoje – pavojingas Lietuvos ir kitų Vakarų valstybių sąmokslas ne tik prieš jį, bet ir prieš Rusiją. Štai kelios ištraukos iš Rusijos ir Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos.

Jūs prieš kelias savaites grįžote iš Baltarusijos. Kaip jūs apibūdintumėte, ar yra daug žmonių, kurie tiki tuo, ką girdėjome?

M.Milta: Iki rugpjūčio 9 d. tikrai galima buvo sakyti, kad Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, valstybinės propagandos poveikis buvo gana stiprus net Baltarusijos miestuose. Tačiau vadinamieji rugpjūčio 9 d. rinkimai ir visa tai, kas vyko po to, jau 60 dienų taikių protestų, kuriuose baltarusiai demonstruoja savo ryžtą kovojant ne tik dėl savo orumo, bet ir skaidrių rinkimų, parodė, kad visas melas, kuris kryptingai buvo transliuojamas propagandos priemonėmis, nebeveikia.

Pranešimai, kad per 100 Baltarusijos valstybinės televizijos ir radijo techninių darbuotojų pasitraukė iš darbo, taip pat labai svarbus ženklas. Žmonės iš pačios sistemos vidaus išeina suprasdami, kad tai, kas įvyko rugpjūčio 9 d. ir po to, jau yra nesugrįžimo taškas visai Baltarusijai. Tą patį galima sakyti ir apie kitas žiniasklaidos priemones, apie antraeilius, trečiaeilius televizijos kanalus, apie valstybinius laikraščius. Pavyzdžiui, „Zvezda” – seniausias baltarusių valstybinis laikraštis, jo vyriausiasis redaktorius pasikeitė, net privačių radijo stočių vadovai pasitraukė iš savo pareigų. Taigi, mes matome, kad režimas visus 26 metus stengėsi, kad jo propaganda būtų veiksnus įrankis valdant visuomenę, užtikrinant savo stabilumą, menamą įvaizdį, bet šiuo metu Baltarusijos propaganda niekas netiki. Tai yra pašaipos objektas.

Manote, kad tai labiau skirta Rusijos auditorijai? Galėtų labiau veikti Rusiją nei Baltarusiją?

Visi šie vaizdai, kurie transliuojami Baltarusijos žiniasklaidoje ir su režimu susijusiuose socialiniuose tinkluose, telegramų kanalais, kurie tiesiogiai siejami su Lukašenkos spaudos tarnyba, jų žinios, mano nuomone, yra skirtos Lukašenkos artimiausiam ratui. Joks adekvatus žmogus, nenortintis, kad jo psichinė sveikata nukentėtų nuo visų šių vadinamųjų televizijos laidų, negalėtų žiūrėti ilgiau nei pusę minutės viso to melo ir šlamšto.

Kalbant apie Rusijos auditoriją, tai be abejonės. Ir ponios Simonian (M.Simonian – Kremliaus ruporu vadinamo TV kanalo „Russia Today” vyriausia redaktorė – red.) atvykimas į Minską nebuvo šiaip sau įvykis. Su ja atvyko gana didelė „Russia Today” specialistų komada, tai patvirtino ir pats Lukašenka. Matome, kad nuo tų dienų vaizdas Baltarusijos
valstybinėj televizijoj labai pasikeitė. Rusakalbiai sako, kad deginama napalmu. Vaizdai, kurie buvo būdingi „Russia Today”, dabar matomi visose Baltarusijos žiniasklaidos priemonėse.

Pone Laurinavičiaul, ar tas Vakarų sąmokslas vis dar veiksminga propagandos priemonė?

Šiek tiek nesutikčiau, tų neadekvačių žmonių vis dėlto yra Baltarusijoje. Kiek jų, sunku pasakyti, akivaizdi mažuma, bet jų yra.

Aš taip pat klausydamas Maksimo galvojau, ar jūs vertinate, ar tikite? Gal norėtumėte tikėti, kad taip yra?

M.Milta: Aš bandau grįsti savo nuomone tuo, ką mačiau 50 dienų būdamas Minske. Sąmoningai bandžiau kalbėtis su socialinėmis grupėmis, kurioms nepriklausau. Kai galėjau kalbėtis su taksi vairuotojais, kalbėjau su jais, taip pat su darbininkais, senjorais. Per 2 mėnesius Minske man neteko matyti žmogaus, kuris tikėtų ir žiūrėtų Baltarusijos valstybinę propagandą. Žmonės supranta, kad tai yra paralelinė visata, paralelinė realybė.

Pone Laurinavičiau, tęskite apie visuotinį Vakarų sąmokslą. Kiek tai veiksminga?

Tai nėra labai veiksminga net ir Rusijoje. Tačiau tai įprastas modelis, kurį jie transliuoja, sakyčiau, ne vien savo vidaus, bet ir užsienio auditorijai, siekdami pateisinti savo veiksmus. Tačiau ne tie neadekvatūs, o kiti žmonės turi atmintį ir prisimena, kad prieš beveik 2 mėnesius tas pats Lukašenka, kuris dabar aiškina apie Vakarų sąmokslą, tada labai aiškino apie sąmokslą iš Maskvos. Tą sąmokslą pagrįsti yra žymiai daugiau faktų, visokių dalykų iš socialinių tinklų. Kad ir tokių, kad kai kurie kandidatai, kuriems neleista dalyvauti rinkimuose, buvo būtent Maskvos projektas. Šiais laikais nelabai ką nuslėpsi.

Dar vienas juokingas faktas: tas pats žmogus, kuris 2010 metais sukūrė filmą „Batka krikštatėvis” ir jame į šuns dienas išdėjo Lukašenką, pavaizdavo jį mafijos vadu ir kuo tik įmanoma, šiuo metu Minske gina Lukašenką ir daro viską, norėdamas parodyti, kaip Vakarai puola. Daug tokių dalykų, tačiau adekvačiam, kaip Maksimas sako, žmogui pasižiūrėjus viskas tampa aišku. Bet yra ir neadekvačių.

Pastaruoju metu kurpiamos ne tik sąmokslo teorijos apie neva grobuoniškus Lenkijos, Lietuvos ir apskritai Vakarų tikslus Baltarusijos atžvilgiu, bet ir atvirai žvanginama ginklais, griebiamasi gąsdinimų. Jūsų dėmesiui – akivaizdūs grasinimų pavyzdžiai.



Pone Laurinavičiau, kokios jūsų mintys?

Šiuo atveju tai skirta vien Rusijos vidinei auditorijai. Neva, už sienos priešas, reikia ruoštis. Skiriami milžiniški finansiniai ištekliai, visa propaganda, kad paruoštų visuomenę galimam NATO puolimui. Tai yra visos jų valstybės ir jos valdymo pagrindas. Esą, jei nebus tokio režimo, ateis NATO ir jus užpuls, sunaikins. Taigi, ši dalis tikrai yra skirta Rusijos vidinei auditorijai. O Lukašenka taip pat gieda tą pačią giesmę. Jis bando įtikinti ne tiek savo šalies gyventojus, kiek Kremlių, kad ir jis yra reikalingas tiek propagandai, tiek gynimuisi nuo Vakarų.

Gąsdinama ne tik kariniais veiksmais, bet ir ekonominėmis priemonėmis. Siunčiama žinia, neva Lietuva labai gailėsis įvedusi sankcijas Lukašenkos režimui, nes praras milžiniškas pajamas iš tranzito. Rusai ploja rankomis, nes dabar baltarusiškas tranzitas galimai eis per Sankt Peterburgo uostą.

Maksimai, kol kas tai, kuo gąsdinama, nevyksta. Ar tai tik propaganda?

Lukašenka jau ne pirmą karta grasina Lietuvai. Jau ne pirmus metus kalbama, kad „Belaruskali“ visą eksportą nukreips į kitą pusę. Tačiau kyla klausimų: mes matėme pavyzdžių, kai Baltarusija importavo naftą iš Irano, Venesuelos, bet tie kiekiai, kuriais baltarusiai bandė parodyti Kremliui, kad Lukašenka, neva, sugeba kontroliuoti energetinių šaltinių tiekimą, pasirodė esą tik tušti žodžiai, nes jokio realaus, rimto poveikio ekonomikai iš tų veiksmų nebuvo. Jei mes paskaičiuotume, kad „Belaruskali“ yra trečias pagal dydį Baltarusijos mokesčių mokėtojas, jis yra bene pagrindinis Baltarusijos vadinamosios kietosios valiutos šaltinis, tai kiekvienas šios įmonės eksporto kelio apsunkinimas, pajamų praradimas darys tiesioginį poveikį Baltarusijos ekonomikai.

Vien per rugpjūčio mėnesį Baltarusijos aukso atsargos sumažėjo 15 procentų, nes buvo skirtos Baltarusijos rublio kurso stabilizavimui, bet jis vis tiek krenta. Rublis prarado net 30 procentų vertės, lyginant su gegužės mėnesiu. Lukašenka gali daryti ką nori, gali nukreipti srautus į Ust Lugos uostą, bet tai darys tiesioginį poveikį jo pajamoms. Tai reiškia, kad mokėti atlyginimus omonininkams, jėgos struktūroms, saugumiečiams bus kur kas sudėtingiau. Taigi, kyla klausimas, kur yra logika, ar tai tikrai padės Lukašenkai stabilizuoti padėtį jo tame valdyme?

Pone Laurinavičiau, galite papildyti?

Šitame žaidime, kuris dabar vyksta Baltarusijoje, pats Lukašenka nėra joks žaidėjas. Jis yra marionetė.

Jis parsidavė su viskuo?

Taip. Jis yra marionetė, kuri darys tai, ką pasakys Rusija. Todėl mums reikia žiūrėti, ar Rusija gali tai padaryti, ar ne. Taip, Rusija turi interesą, ji ne vieną kartą spaudė Lukašenką, kad jis taip darytų. Tačiau yra keli faktoriai: ekspertų teigimu, tie uostai, apie kuriuos kalbama, yra nepasiruošę perimti krovinius, tai užtrunka. Kitas dalykas, ką ir minėjo Maksimas: dėl ko įvyko tai, kas įvyko Baltarusijoje lyginant su 2015 metais? Viena pagrindinių priežasčių – Rusija liovėsi mokėti už Lukašenkos režimą, ji nebenori to daryti.

O kalbant apie krovinius, tai Baltarusija juos per Lietuvą veža anaiptol ne dėl to, kad nori paremti Lietuvos ekonomiką, kad jie mūsų draugai, bet tik todėl, kad tai yra pats pigiausias kelias. Reiškia, kažkam kainų skirtumą, kuris susidarytų vežant per Ust Lugą ar kitur, reiks mokėti. Ar Rusija pasiruošusi už tai mokėti? Aš labai abejoju.

M.Milta: Norėčiau papildyti Marių. Putino žadamas 1,5 milijardo dolerių paramos paketas iš tiesų virto parama ne doleriais, o rubliais ir ne per vieną kartą, o per kelis. Ne 2020, o 2021 metais. Tai kaip tik ir yra ta suma, kuria nuvertėjo Baltarusijos aukso atsargos vien per rugpjūčio mėnesį. Iš tiesų, tą pajamų skirtumą kažkas turės padengti. Vargu, ar Kremlius turės lėšų remti režimą, kuris nebekontroliuoja padėties taip, kaip vaizduoja.

Žinoma, jei tie sprendimai bus padaryti. Dar vienas siužetas apie tai, kaip Rusijos valstybės dūmos vicepirminikas Piotras Tolstojus vertina slaptą Lukašenkos inauguraciją.

Pone Laurinavičiau, trumpai apie tai, ką girdėjote?

Juokinga. Jei prezidentas turi slapta vykdyti savo inauguraciją, koks jis prezidentas? Pats Lukašenka parodė, kad jis jau ne prezidentas. Būtent šia inauguracija parodė, o ne kažkuo kitu, nes formaliai iki lapkričio 5 ar 6 dienos jis būtų buvęs laikomas pakankamai legitimiu prezidentu, nors ir praeityje buvę rinkimai ne visai skaidrūs. Bet dabar jis pats parodė nebesąs prezidentas, o tik gaujos vadas. Susirinko jį dar ginanti gauja ir savo vadą kažkaip pašventino.

M.Milta: Svarbu pabrėžti, kad tai buvo labai prastas signalas artimiausiam Lukašenkos ratui. Net savo bendražygiams jis negali įrodyti, kad gali surengti viešą inauguraciją. 2006, 2015 metais mes taip pat matėme masinius protestus, bet Lukašenka rengė inauguracijas viešai. Buvo kviečiami diplomatai iš Rusijos, kitų Lukašenkai draugiškų šalių. Dabar net Rusijos ambasadorius nebuvo pakviestas, tai taip pat kelia tam tikrų klausimų.

Propagandiniais tikslais rusai dažnai pasitelkia humorą, parodijas. Netrukus išvysite ištrauką iš NTV laidos, kuri humoru net nekvepia. Tai yra ciniškas pasityčiojimas iš baltarusių moterų, iš protesto demonstracijų ir iš žmonių daužymo jose. „Humoristai” be jokių skrupulų pakišo net rusų aktorę, kuri po to verkdama atsiprašinėjo.


Ir pabaigai – vyšnia ant torto. Rusijos žvaigždžių ir kai kurių baltarusių atlikėjų klipas „Mylimosios neatiduosiu”.


Maksimai, ar tai gali paveikti?

Negali. Nes visi baltarusiai ir žmonės, stebintys Baltarusijos įvykius, supranta, kad viso to rimtai vertinti tiesiog neįmanoma. Baltarusiai mato, kad 7 sekmadienius iš eilės į Minsko gatves išeina per 100 tūkstančių žmonių, nuo rugpjūčio 9 d. yra sulaikyta per 13 tūkstančių, iškelta 250 baudžiamųjų bylų, šalyje yra 68 politiniai kaliniai. Pagaliau, yra 6 aukos, 450 pavyzdžių, kai žmonės buvo kankinami, tie pavyzdžiai pateikti Jungtinėms Tautoms. Tai yra realūs faktai. O tai, ką rodo Rusijos propaganda ir tiesioginė paramą iš Rusijos gaunanti Baltarusijos propaganda, tėra melas ir šlamštas. Manau, kad net Džordžas Orvelas pavydėtų tokiems vaizdams. Knygos „1984“ antroji dalis galėtų vykti šiuo metu Baltarusijos propagandoje. Nes protu sunkiai suvokiama, kas darosi propagandinėje Baltarusijos ir Rusijos erdvėje.

Mariau, kokia jūsų nuomonė?

Galiu pasakyti tą patį, tačiau įvaizdis man ne Orvelo knygos, o „Banditų Peterburgo“. Ir juokeliai tokie, ir muzika tokia, ir propaganda tokia. Tai yra mafijos valstybė. Lukašenkos valstybė buvo panaši, bet ne visiškai tokia, dabar jie nori padaryti, kad mūsų kaimynė Baltarusija būtų lygiai tokia pati mafijos valstybė su mafijos kultūra, su banditų juokeliais. Tiesiog banditų sambūris. Ir ta gauja, kuri susirinko į Lukašenkos inauguraciją, taip pat yra banditai. Jie negali būti normaliais žmonėmis, nes šitaip kankina, žudo savo tautiečius. Jie ne žmonės, jie banditai.