„Sveiki, šį kartą noriu kreiptis į tuos žmones, kurie, sakydami, jog Lietuvoje įvedus privalomus skiepus, mes apsaugosime visuomenę nuo COVID-19 poveikio. Tokiu būdu jūs save laikote visuomeniškais ir pilietiškais“, – vaizdo įrašą pradeda internautas.
„Jei šie skiepai mus iš tiesų saugo nuo COVID-19 poveikio, tuomet nėra ko baimintis tiek vaikų, tiek suaugusių žmonių, kurie yra nesiskiepiję. Kadangi mūsų atžalos yra skiepytos ir pats pasiskiepijote, tai ko gi pergyventi: jūs jau apsaugoti“, – vaizdo įraše tikina vyras. Tačiau tokie teiginiai yra melagingi.
Melas
Logika, kad pasiskiepyję asmenys neturėtų baimintis nepasiskiepijusių yra klaidinga, dažnai naudojama kartu su teiginiu, kad kam gi skiepytis nuo tymų ar kitų panašių ligų, jei tomis ligomis beveik niekas neserga?
Atsakymas yra paprastas: kaip Delfi seniau yra sakęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis, skiepai tapo savo sėkmės įkaitu. Anot jo, visuomenėje auga sveiki, tymais ar kitomis ligomis nesergantys vaikai tik todėl, kad daugiau nei 95 proc. gyventojų yra paskiepyti nuo šių ligų. Sumažėjus paskiepytų asmenų procentui, gali atsirasti ligos židinys ir liga gali imti plisti.
Svarbiausia, kad ne visi žmonės, kurie nori, gali skiepytis. Kaip rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetiniame puslapyje, skiepytis negali sergantys ūmiomis ligomis. „Po organų transplantacijų skiepai yra negalimi nebaigus imunosupresinio gydymo, nes skiepai bus neefektyvūs. Skiepai po transplantacijų yra skiriami tik tam tikrais terminais, vakcinų kursais. Sudėtingiausia yra po kaulų čiulpų transplantacijos, kuomet reikia iš naujo atkurti imuninę sistemą – žmogaus organizme nebelieka jokios informacijos apie įskiepytas vakcinas“, – rašoma ULAC puslapyje. Tad tokie žmonės net negalėtų gauti skiepo nuo COVID-19.
Jei Lietuvoje skiepu nuo COVID-19 nebus pasiskiepijęs būtinas gyventojų skaičius, liga ir toliau galės plisti, paveikti tuos valstybės gyventojus, kurie dėl savo amžiaus ar ligų negali skiepytis.
Kaip rašoma Europos Sąjungos iniciatyva sukurtame Europos skiepijimo informacijos portale, skiepai apsaugo paskiepytus žmones ir juos supančius ligoms neatsparius asmenis ir sumažina riziką, kad ligos plis tarp šeimos narių, bendramokslių ar kolegų, draugų, kaimynų ir kitų bendruomenės narių.
„Kai visuomenėje yra pakankamai infekcinei ligai atsparių žmonių, mažai tikėtina, kad liga plis perduodama vieno žmogaus kitam. Tai vadinama kolektyviniu imunitetu (dar vadinamu „bandos imunitetu“).
Taip vakcinos netiesiogiai apsaugo ir kitus ligai neatsparius asmenis, pvz., kūdikius, vaikus, vyresnio amžiaus žmones, žmones su nusilpusia imunine sistema, sergančiuosius vėžiu ir žmones, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – rašoma portale.
Nurodoma, kad kitų žmonių pasiskiepijimas naudingas ir tiems žmonėms, kurie negali skiepytis, pavyzdžiui, dėl to, kad yra per jauni arba alergiški vakcinos sudedamosioms dalims, nes taip užkertamas kelias ligos plitimui bendruomenėje.
„Pavyzdžiui, kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas nuo tymų, viešosios sveikatos institucijos rekomenduoja pasirūpinti, kad 95 proc. gyventojų būtų pasiskiepiję dviem vakcinos nuo tymų (MMR vakcinos, apsaugančios nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) dozėmis.
Paskiepijus susidaręs imunitetas apsaugo ne tik imunizuotą žmogų, bet ir nepaskiepytus visuomenės narius, pavyzdžiui, kūdikius, kurių dar negalima skiepyti dėl amžiaus. Šis kolektyvinis imunitetas yra veiksmingas tik tuo atveju, jei buvo paskiepyta pakankamai žmonių.
Priešingai, liga persirgęs ir imunitetą įgijęs žmogus gali užkrėsti kitus nepaskiepytus žmones. Tokiam žmogui taip pat gresia komplikacijų pavojus“, – rašoma portale.
Šaltiniai:
- https://www.delfi.lt/sveikata/zinoti-sveika/judejimas-kuris-isgasdino-ir-jungtines-tautas-ir-facebook-it-vezys-plinta-lietuvoje-gali-paveikti-kiekviena.d?id=80407607
- http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/duk_skiepus.pdf
- https://vaccination-info.eu/lt/vaccine-facts/kaip-veikia-vakcinos
