Žinutę parašęs asmuo klausia, kas atlygins už pavasarį vykdytus žmonių laisvės apribojimus ir stebisi, kad dabar kas dieną užfiksuojant gerokai daugiau susirgimo atvejų taikomos švelnesnės priemonės. Tačiau lyginant kovos su virusu priemones praleidžiamos svarbios detalės.

Klaidinanti žinutė

Pavasarį apie virusą buvo žinoma daug mažiau

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apie neįprastus pneumonijos atvejus, užfiksuotus Kinijoje, pirmą kartą buvo įspėta 2019 metų gruodžio 31 dieną. 2020 metų sausio 11 dieną Kinija paskelbė apie pirmąją mirtį, siejamą su COVID-19, o pavasarį, kovo 27 dieną, visame pasaulyje užsikrėtusių naujuoju virusu skaičius perkopė 600 tūkst., mirčių – 27 tūkst.

Pavasario pradžioje manyta, kad mirtingumas nuo naujojo viruso siekia net 3,4 proc., be to, Italijos pavyzdys parodė, kaip greitai virusas plinta židiniuose, sukeldamas sveikatos sistemos krizę.

Gegužės mėnesį, turint daugiau duomenų apie sergančiuosius ir pačią viruso prigimtį mirtingumo įvertinimas buvo atnaujintas. Gegužės 1 dienos vertinimu jis siekė jau tik 1,4 proc.

Lietuvos atsakas nebuvo išskirtinis

Pandemijos įkarštyje viruso kreivei šaunant į viršų daugelis pasaulio valstybių ėmėsi griežtų karantino ribojimų, siekiant išsaugoti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą ir plokštinti viruso plitimo kreivę.

Šiame kontekste Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų, todėl tvirtinti, esą mūsų šalyje atsakas į viruso plitimą buvo nepagrįstas negalima.

Oksfordo universiteto Blavatniko valdymo mokykla valdžios atsako į koronavirusą matuoklį. Pasaulio žemėlapyje kiekvienai šaliai, remiantis 17 indikatorių, suteiktas reitingas, nusakantis, kaip griežtai šalis reagavo į kilusią pandemiją. Visi 17 indikatorių suskirstyti į 4 grupes – bendrą valdžios atsaką, suvaržymą ir sveikatos indeksą, ekonominės pagalbos indeksą ir originalų griežtumo indeksą, nusakantį kiekvienos valstybės karantino priemonių stilių.

Kaip matyti iš Lietuvos atsako į virusą priemonių griežtumo palyginimo su kitomis Baltijos šalimis, mūsų šalies rodiklis nedaug skiriasi nuo Estijos. Tarp kovo 29 ir balandžio 26 dienos, kai šalyse buvo taikomi griežčiausi karantino apribojimai, Lietuvos rodiklis siekė 81,48 (su nežymiu šuoliu į viršų balandžio 10 – 13 dienomis), o Estijos – 77,78 balo.

Karantino priemonių griežtumo palyginimas

Palyginti su Europos šalimis, kuriose užfiksuota daugiausia COVID-19 atvejų ir aukų – Italija, Ispanija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija – galima pastebėti, kad nuo balandžio antrosios pusės iki gegužės mėnesio pradžios Lietuvos atsakas į vykstančią pandemiją nebuvo pats griežčiausias. Dar griežtesnių apribojimų ėmėsi Italija, Prancūzija, Ispanija.

Karantino priemonių griežtumo palyginimas

Lyginant Lietuvos atsako į COVID-19 griežtumo indeksą su Europos šalimis, kuriose užfiksuotas panašus susirgimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų – Gruzija, Graikija, Latvija ir Slovakija – per patį pandemijos piką Lietuva netaikė pačių griežčiausių ribojimų. Tarp kovo 31 dienos ir balandžio 26 dienos griežtesnį nei Lietuva atsaką pasirinko Gruzija ir Graikija (išskyrus balandžio 10 – 13 dienomis, kai Lietuvoje priemonės buvo sugriežtintos).

Karantino priemonių griežtumo palyginimas

Portalai „CBC“ ir „Euronews“ mėgino išsiaiškinti, kokie kovos su naujuoju koronavirusu būdai pasitvirtino labiausiai ir ar tikrai griežčiausius apribojimus pritaikiusios šalys pasirodė geriausiai. „Euronews“ teigimu, galima matyti aiškų ryšį tarp naujų mirčių nuo COVID-19 skaičiaus ir griežtesnių karantino reikalavimų. Straipsnyje pateiktuose grafikuose matyti, kad Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje apribojimų daugėjo kaip tik tuo metu, kai mirčių nuo viruso skaičius šovė į viršų. Tuo tarpu portalas „CBC“, kalbėdamas apie efektyvų viruso valdymo būdą išskiria Vokietijos, Australijos ir Austrijos modelius. Visose šiose šalyse pavasarį imtasi griežtų apribojimų, siekiant pažaboti viruso plitimą.

Karantino priemonių griežtumo palyginimas

Atsižvelgiant į šią informaciją, galima teigti, kad Lietuva pavasarį reaguodama į naujojo koronaviruso plitimą netaikė griežtesnių priemonių, negu buvo taikomos kitose šalyse. Visos šalys į pandemiją reagavo skirtingai, atsižvelgdamos į pasiruošimą, sveikatos sistemos pajėgumą ir atnaujinamas žinias apie virusą.

Paskelbus pandemiją manyta, kad naujasis koronavirusas yra mirtingesnis, nei paskelbta vėliau, gegužės mėnesį, tai galėjo daryti įtaką didesniam šalių atsargumui. Šiuo metu apie virusą žinoma daugiau informacijos, todėl šalys renkasi labiau subalansuotą atsaką į naujų atvejų skaičių didėjimą, taip pat šalyse atsirado naujų įrankių ir būdų sekti užsikrėtusiųjų kontaktus, lokalizuoti ligos židinius.

„Melo detektoriaus“ vertinimu, socialiniuose tinkluose išplatintoje žinutėje trūksta svarbios informacijos, kuri padėtų tiksliau įvertinti pasirinktą Lietuvos kovos su pandemija strategiją.

  • Šaltiniai
  • CORONAVIRUS GOVERNMENT RESPONSE TRACKER
  • Incidence of coronavirus (COVID-19) cases in Europe as of September 27, 2020, by country*; statista.com
  • COVID-19: which European country has the strictest response policy?; euronews.com
  • What countries did right and wrong in responding to the pandemic; cbc.ca
  • Coronavirus Pandemic (COVID-19); ourworldindata.org
  • Timeline: How the new coronavirus spread; aljazeera.com
  • A country level analysis measuring the impact of government actions, country preparedness and socioeconomic factors on COVID-19 mortality and related health outcomes; thelancet.com
  • COVID-19 Global literature on coronavirus disease